Jaukiame Prancūzijos rezidencijos kiemelyje Turniškėse buvo galima sutikti daug garbių kultūros, švietimo, politikos ir šou pasaulio atstovų. Jau daugelį metų liepos 14-ąją minima šventė tapo ir lietuvių pamėgta tradicija, kuri kartu priverčia prisiminti ir svarbius 1789 metų įvykius Prancūzijoje bei apžvelgti tai, kas aktualu šiandien visoje Europoje ir pasaulyje.
„Mano brangūs Prancūzijos draugai, mes esame pas jus, esame tarp mūsų visų. Šįmet virš mūsų galvų fiziškai kabantys meteorologiniai debesys, kurie dar nepratrūko, mums primena politinius debesis. Šie debesys mums primena tarptautines įtampas, iškelia aikštėn daugiašales normas ir institucijas, populistines sienų demagogijas.
Šiais metais švenčiame Lietuvos atgijimą ir valstybingumo šimtmetį Lietuvos, kuri niekada nebuvo liovusis buvusi Lietuva. Kalbame apie pasaulį, kurio norime. Taigi, šioje dvasioje ir šiuo tikslu esame čia tam, kad aptartume tai, kas svarbiausia.
Prancūzija pasisiūlė lapkritį priimti Paryžiuje 100 valstybių ir jų atstovų, pakviečiant į taikos forumą. Raginsime ieškoti sprendimų globaliems nūdienos iššūkiams“, – kalbėjo Prancūzijos ambasadorius Philippe Jeantaudas.
Anot P. Jeantaudo, šiuo metu Europoje iškilę iššūkiai yra susiję su emigracija, neteisingos informacijos internete pateikimu, terorizmu ir kt.
Savo kalboje žinomas diplomatas taip pat pabrėžė, kad Lietuvą ir Prancūziją jungia išskirtinė draugystė ir bendradarbiavimas, kuris tęsiasi jau daugybę metų.
Visos svarbios šventės turi ir istorinį palikimą, tad vargu ar šioje Prancūzijos nacionalinėje šventėje, arba „Le quatorze juillet“, buvo nežinančių jos atsiradimo istorijos. Nuostabia kulinarija, stiliumi, atradimais ir menu išsiskirianti Europos šalis prieš beveik 300 metų išgyveno tikrą dramą. Būtent liepos viduryje čia prasidėjo Bastilijos pilies užėmimu pasibaigusi revoliucija. Dar po metų Prancūzijoje pradėta minėti nacionalinė šventė.
Daugelis prancūzų šią dieną mini prie Eifelio bokšto, kur dienai besibaigiant iššaunami įspūdingi fejerverkai. Kalbant apie prasmę, kurią įgavo šventė, daugelis pabrėžia taiką ir tautos vienybę, kuri leidžia net ir sunkiausiomis akimirkomis išlikti ir išlaikyti svarbiausias tautos vertybes. Tiesa, kasmet ji minima tik žinomo politiko Benjamino Raspailo dėka, kuris nusprendė Bastilijos dieną paversti kasmetine tradicija.
Daugybę metų Eliziejaus laukuose vyksta ir visoje Europoje didžiausias karinis paradas. Šioje šventės dalyje galima išvysti ir šalies vadovus, kitus garbius politikos ir kultūros atstovus.
Būtent šias Prancūzijos istorijos detales vieni kitiems priminė ambasadoje susirinkę svečiai. Čia buvo galima sutikti Prancūzijos ambasadorių Lietuvoje Philippe Jeantaudą, atlikėją Saulių Prūsaitį su žmona ir dizainere Agne Kuzmickaite, režisierių Arūną Matelį su žmona Algimante, garsią žurnalistę Editą Mildažytę, atlikėją Vilių Alesių su žmona, Prancūzijos ambasados Lietuvoje atstovą Sami Fisek, verslininkę Ireną Marozienę, žinomą kardiologą Remigijų Žaliūną su žmona, žurnalistę, redaktorę ir LRT vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, didelę patirtį žiniasklaidoje turintį LRT generalinės direktorės pavaduotoją Gytį Oganauską ir kt. garbius svečius.