Nuo pat ryto į Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje vykusias mišias rinkosi E. Nekrošiaus talento gerbėjai ir artimieji, kurie teatralo gimimo dieną atėjo pagerbti ir atsisveikinti.
Atsisveikinti su režisieriumi atėjo aktoriai Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Juozas Budraitos, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, Kostas Smoriginas, Balys Latėnas, operos solistė Nomeda Kazlaus, aktoriai Remigijus Vilkaitis, Monika Vaičiulytė, Adolfas Večerskis, Dalia Michelkevičiūtė, režisierius Oskaras Koršunovas, fotografė Alexandra Kremer-Khomassouridze ir kt.
Kiek vėliau į „Meno Fortą", kur pašarvotas režisieriaus kūnas, atvyko ir šalies prezidentė, gėlėmis nešini gerbėjai. Daugelis neslėpė, kad pasiilgs talentingo kūrėjo ir dabar jausmingai prisimena visus matytus jo spektaklius.
Žinoma aktorė Larisa Kalpokaitė sakė, kad skaudi žinia šokiravo ir ją. Tačiau režisierius visada liks gyvas jo kolegų ir gerbėjų atmintyje. Svarbiausia yra tai, kad lieka prisiminimai.
„Žinoma, iš pradžių ištinka šokas, bet po kurio laiko, praėjus parai, pradedi suprasti, ko netenki. Atrodo, kad visada buvo šalia ir žinojome tai. Dirbi, galbūt svajoji gauti vaidmenį, o čia staiga jo nebėra.
Tai yra labai skaudu. Mes susipažinome asmeniškai ir artimai pradėjus repetuoti „Meilė ir mirtis Veronoje“ 1996 metais. Man teko tokia garbė ir galiu pasakyti, kad tai buvo be galo teisingas ir tiesus žmogus, kuris visiškai negalėjo meluoti. Buvo tokia istorija ir tuo tik įsitikinau. Už tai jį labai gerbiu, o atmintyje liko daug gerų prisiminimų“, – sakė ji.
Tiesa, ne vienas teatralą pažinojęs žmogus paminėjo ir tai, kad daug dirbdamas jis turėjo širdies problemų. Ne kartą streikavusi širdis pakirto ir lemtingą dieną.
Šiandien iki 20 val. visi norintieji su E. Nekrošiumi galės atsisveikinti „Meno Forto" salėje. Režisierius bus laidojamas Šiluvos miestelio kapinėse. Jo šeima pageidavo, kad laidotuvės būtų privačios.
Santaros klinikose netikėtai miręs režisierius blogai pasijautė grįžęs iš kelionės. Ši skaudi žinia sukrėtė visą kultūros pasaulį. E. Nekrošiaus kolegos ir draugai gedi garbaus teatralo. Daugelį prislėgusi netikėta žinia privertė ne tik atidėti darbus, tačiau ir apmąstyti režisieriaus kūriniu ir tai, kokią žymę jų gyvenimuose paliko šis žinomas teatro atstovas.
Neseniai paskutiniame savo interviu INIT TV garsus teatralas kalbėjo taip tarsi jokios mirties nuojautos nebūtų. Jis ne tik dalijosi ateities planais, bet ir samprotavo apie darbą teatre ir galimybes dirbti kine, kur jis niekada nenorėjo būti.
Paklaustas apie tai, kas yra laimė, jis taip pat buvo atviras: „Nežinau, gal tiek mažai, keli miligramai būna gyvenime žmonėms duota, ir po lygiai duota. Nėra, kad vienam kilogramais, o kitam gramais. Visiems po lygiai duota. Kas yra tas laimės matas? Tai galbūt yra tik keletas sekundžių. Kad ir pasakose, paprastai būna tik vienas laimės fragmentas. O daugiau tai yra kasdienybė“
E. Nekrošius gimė 1952 metų lapkričio 21 dieną Pažobrio kaime Raseinių rajone. Režisieriui trečiadienį būtų sukakę 66 metai.
1978 metais E. Nekrošius baigė teatro režisūros studijas A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje, grįžęs į Lietuvą režisavo Kauno dramos teatre, Lietuvos valstybiniame jaunimo teatre, 1993–1997 metais buvo Lietuvos tarptautinio teatro festivalio LIFE režisierius.
1998 Vilniuje įsteigė teatrą studiją „Meno fortas", buvo jos meno vadovas. Pripažinimą režisieriui pelnė jo Jaunimo teatre pastatyti spektakliai „Kvadratas", „Pirosmani, Pirosmani", „Meilė ir mirtis Veronoje", „Ilga kaip šimtmečiai diena", „Dėdė Vania". Į Lietuvos teatro istoriją pateko festivaliui LIFE sukurtas „Hamletas". Režisierius daug dirbo užsienyje – Italijoje, Rusijoje, Argentinoje.
Pernai su spektakliu „Cinkas" pagal Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knygą E. Nekrošius po 26 metų pertraukos grįžo į Jaunimo teatro sceną. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre E. Nekrošius yra režisavęs keletą operų. Jo spektakliai ne kartą skynė laurus tarptautiniuose festivaliuose.
1995 metais jis pripažintas geriausiu festivalio „Baltijskij dom" režisieriumi. Už geriausią spektaklį, sukurtą Rusijoje, 2004 metais E. Nekrošius pelnė specialų žurnalistų ir teatro kritikų prizą „Auksinė kaukė", taip pat buvo apdovanotas Europos Tarybos įsteigtu Naujosios teatro realybės prizu, „Auksiniu scenos kryžiumi", Nacionaline kultūros pažangos premija. 1997 metais režisieriui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija. E. Nekrošius yra apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Didžiuoju Kryžiumi, Italijos Respublikos Komandoro ordinu.