Porai gimė berniukas, kuriam išrinko Mavericko Williamo vardą.
Šiuo metu Ispanijos krepšinio klubo „Valencia“ gretose žaidžiantis B. Motumas gimdymo metu laikė žmonai už rankos. Nors Lietuvoje vyrams būti vienoje palatoje su gimdyvėmis draudžiama, anot Martynos, Ispanijoje – toks draudimas buvo atmestas po pirmųjų bandymų.
Vis dėlto paskutinius mėnesius karantine leidusi M. Motum pasakojo, kad apribojimai čia – kur kas griežtesni nei daugelyje Europos šalių.
„Ilgą laiką buvo draudžiamą ir nosį į lauką iškišti, o dabar pagal skirtingas amžiaus grupes yra paskirstytas paros laikas, kuomet galima išeiti pasivaikščioti. Mums į lauką leidžiama ryte – nuo 6 iki 10 valandos ir vakare – nuo 20 iki 23 valandos. Tuo tarpu vaikai ir senyvo amžiaus žmonės pasivaikščioti eina kitu metu“, – pasakojo Martyna.
Sporto verslo vadybos bakalaurą, o vėliau ir „Eurolygos“ magistrą viename didžiausių Europos miestų, Londone apsigynusi M. Motum socialiniuose tinkluose dėmesį pritraukia sveikos gyvensenos, treniruočių patarimais ir net nėštumo metu palaikoma sportiška figūra. Moteris džiaugiasi, kad vaikelio laukimas nesukėlė jokių sveikatos problemų, tad būdama nėščia visą laiką mankštinosi.
„Man buvo svarbiausia, kad nėštumas netaptų kančia. Besilaukdama norėjau gyventi taip, kaip gyvenau iki tol. Žinoma, rinkdamasi pratimus, atsižvelgdavau į tai, kad pilve – vaikelis. Bet vienaip ar kitaip – visada sportavau.
Kadangi Ispanijoje karantino sąlygos itin griežtos ir visą laiką tekdavo būti namuose, stengdavausi nuolat rasti veiklos. Juokiuosi, kad namuose per dieną turbūt ir 4 kilometrus nueidavau.
Aišku, lengva man kalbėti – aš viso nėštumo metu labai gerai jaučiausi. Buvo lengva nuo pačių pirmųjų mėnesių. Manęs nė nepykino. Tikiu, kad yra moterų, kurios besilaukdamos net nenori pagalvoti apie sportą. Net mano vyras nusistebėjo, kad viską taip lengvai perėjau“, – pasakojo pašnekovė.
Kadangi dėl karantino ir jos sutuoktiniui teko pamiršti krepšinio aikštelę bei keliones, nėštukei netrūko nei dėmesio, nei pagalbos.
Sutuoktiniai susipažino Lietuvoje. 2015-2017 metais Brockas žaidė Kauno „Žalgirio“ komandoje, o Martyna dirbo to paties klubo komunikacijos vadybininke bei vedė televizijos laidą „Time Out Žalgiris“.
„Susipažinome labai šiuolaikiškai – jis man parašė žinutę instagrame. Išėjome vakarienės. Tik visai neseniai Brockas prisipažino, kad po pirmojo mūsų pasimatymo jam atrodė, jog jis manęs visai nedomino. Gal ir galėjo taip pasirodyti, nes tądien tikrai daug dirbau, buvau pavargusi, o, kadangi susitikome tik 21 valandą, svajojau nusnausti“, – juokdamasi prisiminė Martyna.
Po tokio susitikimo krepšininkas liko nežinioje: mergina išvyko į Londoną ginti magistrinio darbo.
„Išskridau iš karto po pirmojo mūsų pasimatymo. Anglijoje buvau dvi savaites. Grįžau – vėl keliskart susitikome. Simpatija jautėsi iš karto, tačiau mūsų santykiai rutuliojosi po truputį“, – pasakoja Martyna.
Moteris juokiasi, kad jųdviejų pasimatymų maratonas truko kone visą krepšinio sezoną. „Prisimenu, kai gegužės mėnesį išvažiavau dirbti į „Eurolygos“ finalinį ketvertą, Brockas mane nustebino prisipažinimu: „Supratau, kad negaliu be tavęs“.
Apskritai mūsų santykiai brendo pamažu, nors susitikdavome gana dažnai, kadangi nei aš, nei jis Lietuvoje neturėjome artimų bičiulių. Be to, mums nuo pačių pradžių buvo labai lengva bendrauti. Labai vertinau tai, kad mudviejų humoro jausmas sutampa. Man tai – pati svarbiausia savybė“, – patikino pašnekovė.
Vis dėlto įsimintiniausias jųdviejų romantiškos istorijos momentas – piršlybos. „Pirmą kartą atvažiavau pas jį į Australiją. Čia praleidome vasarą. Likus kelioms dienoms iki skrydžio į Stambulą, kur tuomet žaidė Brockas, jis man sako: „Už valandos kelio nuo mano namų yra miestas prie jūros“. Pasiūlė ten nuvykti. Pamaniau – kodėl ne?
Tik labai nusistebėjau, kai jis paprašė apsivilkti suknelę. Na, o paskui paaiškėjo, kad mūsų laukė romantiška vakarienė restorane. Jis buvo smulkiai viską suplanavęs. Pasirodo, į tą miestelį atvykome ne trumpam – likome nakvoti. O jis, kol puošiausi namuose, slapčia į kelioninę rankinę supakavo mano reikalingiausius daiktus ir įdėjo drabužių“, – pasakojo Martyna.
Prieš vakarienę Brockas buvo parengęs dar vieną staigmeną – skrydį sraigtasparniu.
„Labai nustebau, kai pamačiau sraigtasparnį. Skridau juo pirmą kartą! Kadangi Brockas parengė tiek staigmenų, kažkiek nujaučiau, kad piršis. Tačiau po skrydžio ir vakarienės šias mintis visiškai paleidau, pamiršau. Bet, grįžome į viešbutį, ir sulaukiau jo klausimo – „Ar būsi mano žmona?“ Ašarų buvo daugiau nei reikia. Verkiau ir aš, ir jis. Tiesiog tai buvo labai jautrus momentas“, – prisiminė pašnekovė.
Vestuves pora iškėlė Italijoje. Apie šventę Lietuvoje jie net nesvarstė, juk nuo paauglystės Danijoje gyvenusi, o mokslus Londone baigusi Martyna čia po ilgo laiko atsikraustė tik dviem metams. Tuo tarpu Brockas jau žaidė Stambulo krepšinio klube. Tuo tarpu vyro gimtinė, Australija, atrodė per tolimas kraštas artimiausiems giminaičiams ir bičiuliams sukviesti.
Kai Martynai buvo šešiolika, mergina su tėvais išsikraustė gyventi į Daniją, paskui sekė ketverius metus trukusios studijos Londone. Na, o vyro gimtinė – per toli daugumai tuoktuvių svečių.
„Ieškojome vietos, kur mūsų svečiai galėtų pasidžiaugti ir atostogomis. Norėjosi, kad visoms pusėms ši šventė išeitų į gerą. Be to, norėjosi įspūdingų vaizdų ir gražių nuotraukų. Vietą vestuvėms išrinkau, o visais štrichais pasirūpino planuotoja“, – pasakojo pašnekovė.