D. Matijošaitis lenktynių automobilį papuošė mamos atminimu

Lenktyninkas Dainius Matijošaitis 1000 km lenktynėse nusprendė atsisakyti komercinių reklamų - rėmėjų lipdukų, įprastai dengiančių sportinius automobilius. Verslininkas savąjį BMW papuošė socialinėmis Irenos Matijošaitienės fondo (laukiu.lt) reklamomis.

"1000 km lenktynės - vienas svarbiausių automobilių sporto metų įvykių, sutraukiantis tūkstančius žmonių. Kažkaip pamaniau, kad jei žiūrovai stebės greitas mašinas ir gražias merginas, gal jiems pro akis nepraslys ir laukiu.lt svetainės raginimai prisijungti prie donorų programos“, - šypsojosi Dainius.

„Turbūt tai pirmas atvejis Lietuvoje, kuomet lenktyninio automobilo pagalba bus komunikuojami ne komerciniai prekės ženklai, o aktuali ir jautri socialinė tema. Tikiuosi dalis žmonių išvydę Dainiaus automobilį pasvarstys apie organų donorystę, o gal internetu iškarto užpildys sutikimą dėl organų donorystės“, - teigia Irenos Matijošaitienės fondo direktorius Andrius Palionis.

Jauną vyrą įkvėpė ir praėjusią savaitę prasidėjusios bei iki antradienio vykusios XV-osios Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais sporto žaidynės, kurias organizuoja Lietuvos asociacija „Gyvastis“ ir Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais federacija (EHLTF).

„Be to, kad tokiomis žaidynėmis parodoma, jog po organų transplantacijos žmonės gali ir nori aktyviai gyventi, sportuoti, šio renginio tikslas buvo ir padėka donorų šeimoms, sutikusioms paaukoti artimųjų organus ir išgelbėjusioms nepažįstamų žmonių gyvybes. Mamos fondas gimė iš troškimo, kad jos vardas nepasimirštų, kad ji gyventų kituose,“ - tikino D.Matijošaitis.

Paklaustas, ar ne ironiška apie donorystę kalbėti tuomet, kai vyksta pavojingos lenktynės, Dainius papurtė galvą: „Žmonės, užsiimantys ekstremaliu sportu, nuolat yra šalia mirties, todėl kaip niekas kitas vertina gyvenimą. Tiek savo, tiek kitų,“.

Verslininkas įsitikinęs, kad daugiau sportininkų turėtų išnaudoti varžybas kalbėjimui apie socialines problemas: „Mus stebi, vadinasi, gal kartais ir klauso. Juk jauni žmonės lygiuojasi į sportininkus ir atletus, nori būti tokie pat. Suprantu, kad smagiau kalbėti apie pramogas ir gražias mašinas, bet skausmingi dalykai dėl to niekur nedingsta. Kuo daugiau žinosime apie organų donorystę, tuo mažesnė stigma ar baubas tai bus. Dovanoti gyvybę vaikui yra tikras džiaugsmas, galbūt su donoryste jį lyginti kiek slidu, nes pastaroji dažniausiai paženklinama ir skausmo, bet tai, kad tu gali pratęsti kito žmogaus gyvenimą, dovanoti jį jo artimiesiems, yra mažų mažiausiai kilnu“.