Pokalbyje verslininkas ir vėl nevengė aštrių pasisakymų bei pateikė pasiūlymą, kurio dėka valstybė esą galėtų apsivalyti nuo žmonių, kurie nėra verti patekt į valdžią.
– Kas, jūsų manymu, laimės pirmąjį rinkimų turą?
– Kol kas akivaizdu, kad turbūt socialdemokratai. Kaip bus toliau, kaip formuosis koalicija – pasižiūrėsim, kadangi be antro turo niekada niekas nebūna aišku, kaip ir kiekvienuose rinkimuose. Nieko naujo.
– Jūs esate labai griežtai pasisakęs apie įvairius kandidatų sąrašus. Kodėl?
– Galvoju, kaip čia kultūringiau išsireiškus. Kandidatų sąrašuose tikrai yra protingų žmonių, bet problema ta, kad jie išsibarstę po skirtingas partijas. Tikrai yra šaunių, protingų žmonių, kurie yra verti būti politikkoje. Tačiau yra ir tokios šušaros (gaujos), kad padėk Dieve – bemoksliai, bedarbiai, kalbų nemoka, turto neturi, nieko nepasiekę, patirties – nulis. „Varau į Seimą“. Nesuprantu, kodėl mes leidžiame taip tyčiotis iš savęs?
– Tačiau yra partijos, kurios turi ilgametę patirtį ir kruopščiai atrenka kandidatus. Kaip tai vertinate?
– Problema ta, kad bet koks atsilupėlis Lietuvoje gali tapti politiku – tai yra demokratijos blogybė. Seimas yra kaip Lietuvos veidrodis – atspindi tai, kas vyksta visuomenėje. Vis dėlto norėtųsi, kad tai nebūtų iškreiptų veidrodžių karalystė.
– Esate minėjęs apie egzaminų būtinybę kandidatams. Ar tai tebėra jūsų nuomonė?
– 100 proc. esu už egzaminus. Mačiau, kad šią mano mintį jau pasigavo ne vienas. Manau, kad anksčiau ar vėliau jie bus įvesti valstybėje. Kalbu apie bendrųjų gebėjimų testą, kad kandidatas sugebėtų bent jau sklandžiai sudėlioti sakinius arba valstybingumo egzaminą. Dabar yra kandidatų, kurie turi tik anglų kalbos pradmenis, neturi darbo patirties ir tiesiai iš Užimtumo tarnybos bando patekti į Seimą. Kam tokie reikalingi? Padarykime filtrą. Dabartinė kartelė yra „žemiau plintuso“ arba išvis jos nėra.
– Bet juk ne visi Seime esantys žmonės atitinka jūsų apibūdinimą?
– Ne visi, bet per visą Seimo istoriją tikrai ir ne vienas, ir ne dešimt, ir ne šimtas tokių atsilupėlių ten pateko.
– Ar rinkėjai yra kalti dėl tokių žmonių išrinkimo, ar problema yra su pačiais kandidatais?
– Problema ta, kad valstybėje trūksta proto ir nėra jokios minimalios atrankos. Tame yra problema. Tie atsilupėliai gal ir nepaklius į Seimą, bet jie taps patarėjais, įsitvirtins ministerijose ar partinėse struktūrose. Sistema sukasi toliau.
– Kas, jūsų manymu, sudarys valdančiąją koaliciją?
– Manau, kad socialdemokratai bus koalicijoje. Tikiuosi, kad jie neprisileis populistų, tokių kaip Remigijus Žemaitaitis.
– Ar nustebote, kad R. Žemaitaitis surinko tiek balsų?
– Ne, manęs tai nenustebino, bet man liūdna ir graudu. Kaip politikas, jis puikiai atlieka savo darbą – jo visur pilna, važinėja po šalį, komunikuoja. Kai rinkėjas ateina balsuoti, jis prisimena tuos, kuriuos labiausiai matė.
– Kodėl kiti politikai taip nedarė?
– Tai velniškai sunkus darbas. R. Žemaitaitis puikiai žongliruoja skaičiais, sumėto faktus, kartais meluoja, suvelia viską, bet moka puikiai bendrauti. Rinkėjams, kurie mažai domisi politika, tai gali būti pakankama priežastis balsuoti už tokį žmogų.
– Kaip verslininkas, ką laikytumėte geresne koalicija – centro kairę ar centro dešinę?
– Nėra didelio skirtumo. Svarbiausia, kas užims postus. Už Viliją Blinkevičiūtę matau geresnių kandidatų į premjerus, pavyzdžiui, Juozą Oleką.
Visą reportažą su D. Bunkumi galite žiūrėti žemiau: