Panevėžio apygardos prokuratūra nutarė apskųsti Anykščių rajono apylinkės teismo teisėjos Zitos Gavėnienės rugpjūčio pabaigoje paskelbtą nuosprendį, kuriuo Vaidotas Grincevičius (Whydotas), jo brolis Mantas Grincevičius ir jų pusbrolis Giedrius Sasnauskas buvo išteisinti dėl nesantaikos kurstymo prieš socialinę grupę – vaikus.
„Taip, įteikiau apeliacinį skundą, nes įstatymas suteikia tokią teisę, o aš nesutinku su išteisinamuoju nuosprendžiu“, – ketvirtadienį DELFI sakė baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė Jelena Sabaliauskienė.
Ji pažymėjo, kad teismas nepagrįstai ir netinkamai įvertino ne tik Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto Laimučio Laužiko, bet ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus išplėstinio specialistų tyrimo išvadas.
„Manau, kad teismas tinkamai neįvertino šių išvadų ir todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl šio komunikacinio akto pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, taip pat skunde nurodžiau, kad tai yra tyčinis veiksmas – nesutikau su teismo išvada, jog nebuvo tiesioginės tyčios“, – sakė prokurorė J. Sabaliauskienė.
Savo skunde prokurorė prašo išteisintuosius Grincevičius ir G. Sasnauską pripažinti kaltais bei jiems skirti pinigines bausmes: V. Grincevičiui – 684, o M. Grincevičiui ir G. Sasnauskui – po 570 Eur baudas.
Prokuratūros apeliacinį skundą nagrinės Panevėžio apygardos teismas, pirmasis posėdis šioje didelio rezonanso sulaukusioje byloje turėtų įvykti ne anksčiau kaip lapkričio mėnesį.
Tuo metu Anykščių rajono apylinkės teismas, išteisinęs dainos „Šėtone, prašau“ autorius, nuosprendyje nurodė, kad tokį sprendimą priėmė remdamasis ne tik Lietuvos, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika – kaltinamieji nepažeidė saviraiškos laisvės.
Anot daugiau nei metus bylą nagrinėjusios teisėjos Z. Gavėnienės, vien už dainoje išsakytus žodžius negali būti baudžiama – vien teiginių išsakymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, be to, kaltinamųjų veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios požymių.
Teisėja Z. Gavėnienė taip pat pabrėžė, kad jaunieji menininkai netinkamai įgyvendino saviraiškos laisvę, tačiau jų daina ir vaizdo klipas negalėjo sukelti jokios realios grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – pažeisti vaikų teises.
„Ši moralei prieštaraujanti daina ir vaizdo klipas negalėjo realiai sukurstyti portalo skaitytojų smurtauti prieš vaikus ar fiziškai su jais susidoroti“, – nurodoma teisėjos paskelbtame nuosprendyje.
Teismas pripažino, kad daina yra neigiamo ir niekinančio pobūdžio, nukreipta prieš vaikus, bet neatitina kurstymo prieš vaikus, skatinimo su jais susidoroti sąvokos.
„Teismas nesutinka su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateiktomis ekspertizės išvadomis, kad kaltinamieji komunikacijos aktu išreiškė raginimą imtis diskriminacinių veiksmų prieš vaikus kaip žmonių grupę, – pabrėžė teisėja. – Byloje pateiktos eksperto išvados neatskleidžia kaltinamųjų tyčios.“ Teisėja taip pat nurodė, kad eksperto L. Laužiko išvados, kad daina buvo siekiama imtis diskriminacinių veiksmų prieš vaikus, tėra tik jo asmeninės prielaidos.
„Surintų byloje įrodymų visuma nepatvirtina kaltinamųjų tiesioginės tyčios, jog jie, sukurdami dainą ir jai vaizdo klipą, bei išplatindami tokį komunikacijos aktą internete, suprato savo sukurto kūrinio prasmę, suvokė jų pasekmes ir to norėjo“, – sakė teisėja.
„Nors daina ir vaizdo klipas yra neigiamo turinio, vien tik neigiamų teiginių vartojimas sukurtoje dainoje ir vaizdo klipe, nesant konkrečių tiesioginių pareiškimų, skatinančių neapykantą, kurstančių niekinti, diskriminuoti ir skatinančių vartoti fizinį smurtą prieš vaikus, negali buti pripažįstama nusikalstama veika: ši daina ir vaizdo klipas nėra tokio pavojingo turinio, kurį galima būtų vertinti, kaip kurstantį neapykantą, niekinimą ar diskriminaciją“, – pabrėžė teisėja.
Bylą teismui perdavę prokurorai teigė, kad jaunieji kūrėjai nesantaiką kurstė prieš vaikus. Sukūrę, įrašę „Šėtone, prašau“ ir interneto svetainėje „YouTube“ patalpinę vaizdo įrašą Troškūnų miestelio menininkai iš pareigūnų sužinojo, kad šiuo kūriniu jie tyčiojasi, skatina neapykantą ir kursto diskriminuoti socialinę žmonių grupę – vaikus – dėl jų amžiaus, socialinės padėties ar pažiūrų.
„Absurdas – neteisinga, kad mus teisia“, – ne kartą sakė Whydotas.
Tiesa, kai policija dar 2014 m. lapkritį brolių ir jų pusbrolio namuose atliko kratas bei paėmė kompiuterinę techniką, anksčiau su teisėsauga nesusidūrę vaikinai, patarti jiems valstybės paskirto advokato, sutiko su pareikštais įtarimais ir gailėjosi, jog padarė nusikaltimą, kuriuo juos kaltino.
Dėl to 2015 m. balandį jie visi buvo nubausti baudžiamuoju įsakymu – broliams skirtos baudos, o tuo metu dar nepilnamečiui jų pusbroliui nurodyta naktimis būti namuose.
Tik tuomet, kai suprato, jog savo biografijoje turi teistumą, jaunuoliai teismo verdiktą užginčijo, o teismas nutarė surengti bylos nagrinėjimą teisiamuosiuose posėdžiuose.
Per daugiau kaip metus buvo surengta daugybė posėdžių, apklausta daug liudytojų, baudžiamojon atsakomybėn patraukti menininkai pakeitė net advokatą, nes šis esą nevykdė įsipareigojimų. Teisme buvo apklaustas ir skundą dėl policijai dėl „Šėtone, prašau“ parašęs homoseksualios orientacijos neslepiantis vyras, nors nei jis, nei kas nors kitas byloje taip ir nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju.
Savo ruožtu nesnaudė ir valstybinį kaltinimą palaikę prokurorai, į teismo posėdžius Anykščiuose atvykdavę iš Panevėžio, – po teismo paskirtos papildomos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto L. Laužiko atliktos ekspertizės, kuri vėl nebuvo palanki menininkams, pakeitė kaltinimus ir į pagalbą net pasitelkė viešus kunigo egzorcisto Arnoldo Valkausko pasisakymus feisbuke.
„Dabar jiems visiems pateiktas vienodas kaltinimas, nes buvo bendras siekis sukurti šį komunikacinį aktą ir jį patalpinti viešojoje erdvėje, nesvarbu, kad G. Sasnauskas nedalyvavo filmuojant vaizdo įrašą, bet jis tam pritarė, – visi kaltinamieji turėjo bendrą tikslą“, – anksčiau sakė prokurorė Jelena Sabaliauskienė.
„Tai, ką Whydotas daro, galima vertinti vienaip ar kitaip, bet šiame teismo procese matau, kad gali būti labai liūdna pasekmė ir nereikalingas precendentas, užkertantis kelią kurti kitiems kūrėjams, – teisme yra sakęs dainininkas M. Mikutavičius. – Gyvename laisvoje visuomenėje, kurioje žmonės gali save reikšti visais įmanomais būdais, kaip ir kiti turi galimybę tuo piktintis. Juk laisvo pasaulio didysis laimėjimas – konfliktas, jeigu kažkas kuria ir savo kūrybą demonstruoja, natūralu, kad gali tikėtis neigiamos reakcijos, bet man nesuvokiama, jog mes dabar esame salėje, ant kurios durų yra užrašyta, jog čia yra baudžiamųjų bylų salė.“
Kad skandalingos dainos autoriams pateikti kaltinimai prasilenkia su realybe, teisme buvo sakęs ir humoristas P. Ambrazevičius.
Tuo metu daugybe meno premijų apdovanota Anykščių teatro režisierė Jolanta Pupkienė sakė, kad jaunuosius kūrėjus smerkiantys žmonės turėtų labiau susirūpinti per televizijas rodomu šlamštu ir nuogais papais koncertuojančiomis dainininkėmis.
„Kūryba turi turėti laisvę, – sakė J. Pupkienė. – Kūryba neturi turėti sienų, apskritai, jeigu kūrėjas kurdamas galvos, kokį žodį parašyti ir kaip čia į tai sureaguos, tai niekas neįvyktų gyvenime apskritai. Pažiūrėkite, kas dabar vyksta Lietuvoje su televizija, kokį matome produktą – absoliutus pataikavimas žiūrovui, beveik nėra jokio auklėjimo, tai ir yra tas galutinis rezultatas. Jeigu mes, demokratiškoje šalyje, vedami iki to, kad menas turi pataikauti žiūrovui, tuomet meno nebebus. Mes jį tiesiog pakarsime.“
Anksčiau Whydotas DELFI ne kartą sakė, kad jam net nebuvo kilusi mintis, jog daina „Šėtone, prašau“ bus įvertinta kaip neapykanta prieš vaikus.
Anksčiau teismas už nesantaikos kurstymą Whydotui buvo skyręs beveik 452, jo broliui Mantui – 339 eurų baudas, o tuo metu dar nepilnamečiui Giedriui buvo skirtas laisvės apribojimas – jaunuolis buvo įpareigotas toliau mokytis bei pusmetį neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val.