Pastarajame posėdyje E. Dragūnas nepasirodė. Prieš pat procesą jis paskamnino į teismą telefonu ir pranešė apie negalavimus – patirtą traumą. Vis dėlto teismas nusprendė neatidėti posėdžio ir bylą toliau nagrinėti E. Dragūnui nedalyvaujant.
E. Dragūnas šį kartą į teismą turi žingsniuoti dėl prabangaus namo statybos Vilniaus pašonėje. Pavilnių regioniniame parke besikuriantis vyras nusprendė nepaisyti statybos leidime numatytų statinio tūrio normų.
Byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) siekia panaikinti statybos leidimą, kurį patenkino Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija.
Ieškinyje taip pat prašoma ir pašalinti statybos padarinius (nugriauti statinį bei sutvarkyti statybvietę) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo.
Pastarojo posėdžio metu buvo nuspręsta į bylos svarstymą įtraukti ir projektuotoją Audronį Vydžių.
E. Dragūno dalyvavimas teismo procese pripažintas nebūtinu, tad antradienio rytą pradėtame posėdyje jis nedalyvavo.
Taško padėti tyliai nepavyko
Pastarasis posėdis vyko dar birželį, per šį laiką E. Dragūno atstovai pateikė VTPSI prašymą sudaryti taikos sutartį. Deja, inspekcija atmetė tokį siūlymą.
Tiesa, inspekcijos atstovė pateikė nurodymus, kuriais vadovaujantis esą būtų galima svarstyti taikos sutartį. Reikalavimuose neįvardytas namo nugriovimas, tačiau teigiama, kad būtinas namo pertvarkymas ir kiti reikalavimai.
Jei E. Dragūnas sutiks su inspekcijos reikalavimais – galimas taikos sutarties pasirašymas.
Projektuotojas pateikė naujų duomenų
Posėdyje dalyvaujantis E. Dragūno namo projektuotojas A. Vydžius teismui pateikė papildomos medžiagos. Jo teigimu, natūralaus šlaito kampas buvo kitoks nei prieš tai buvo nurodyta bylos duomenyse. Būtent dėl šlaito statumo (projektuotojo duomenimis, jis yra mažesnis nei 15 laipsnių) buvo skaičiuojama, kokiu atstumu nuo jo krašto gali būti statomi statiniai.
A. Vydžiaus teigimu, jis pateikė savivaldybėje rastus archyvinius, 1998 metų, duomenis, kuriuose šlaito statumas nurodomas nuolaidesnis. Jis teigė, kad dokumente (topografinės nuotraukos dalyje) nurodomas natūralus šlaito nuolydis, esą tam, jog šlaitas dabar statesnis, įtakos turėjo techninis žmogaus įsikišimas.
Jo teigimu, projektuojant pastatą, skaičiuojami natūralūs, o ne techniškai suformuoti nuolydžiai.
Deja, inspekcijos atstovė nesutiko prijungti šio dokumento. „Neatitina dokumentų formos. Tai kopijos, neaišku iš ko, nepatvirtintos“, – teigė inspekcijos atstovė.
Savivaldybės atstovė N. Aleksonytė taip pat nesutiko patvirtinti šio dokumento teigdama, jog ant jo nėra reikiamų spaudų, kurie patvirtintų, jog dokumentas – savivaldybės archyvo dalis.
Vis dėlto teismas nusprendė prijungti šlaito nuolydžio duomenis.
E. Dragūnui atstovaujantis advokatas Kęstutis Jokimas pateikė pasiūlymą perskaičiuoti inspekcijos nustatytus pažeidimus atsižvelgiant į naujus šlaito statumo duomenis.
Teismo posėdžio metu jis kelis kartus pakartojo, jog statybos leidimas atitinka vykdomus statybos darbus. Vienas iš jo argumentų – statybos planas atitinka detalųjį planą. Negana to, K. Jokimo tikinimu, ieškinyje nėra nurodoma, jog statybos nurodytoje teritorijoje yra negalimos.
Advokato teigimu, atsakovo siekis – paskelbti bylos senatį, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nusprendus patenkinti ieškovo prašymą dėl statybos leidimo panaikinimo, netenkinti prašymo dėl statybos nugriovimo.
Vienas iš esą svariausių advokato argumentų – statybos buvo vykdomos buvusios sodybos vietoje, buvo atkuriami buvusios sodybos statiniai. Tačiau su tuo teiginiu nesutinka inspekcijos atstovė, kurios nuomone, statiniai, kurie iškilo vadovaujant E. Dragūnui, neatitinka buvusios sodybos statinių pamatų. Paneigti šio teiginio E. Dragūno atstovas negalėjo.
Architektas: darbai buvo vykdomi atsižvelgiant į reikalavimus
Architektu nuo 1990 metų dirbantis A. Vydžius teisme pasakojo, kad prieš pradėdamas projektavimą atliko sklypo analizę bei derino tai su užsakovo E. Dragūno norais. Jo teigimu, jis nuliūdino savo klientą teigdamas, kad ne visi jo norai gali būti įgyvendinti dėl to, jog sklypas priklauso Pavilnių ir Verkių regioniniam parkui.
A. Vydžiaus tikinimu, reljefas galėjo būti paveiktas senų statybų ar jų šalinimo metu. „Nuožulnus buvęs šlaitas tapo stačiu“, – teisme teigė architektas.
Architektas teisme paaiškino, jog jei šlaito kampas yra mažesnis nei 15 laipsnių, atstumas nuo šlaito kampo iki statinių pradžios yra nereglamentuojamas. Jei kampas lygus 15 laipsnių ar yra didenis – statiniai gail būti statomi tik 50 metrų atstumu.
Inspekcijos atstovės tikinimu, šlaito statumą galėjo lemti ir natūralios gamtos sąveikos, tačiau architektas tai neigė: „Šlaitas negali statėti, jei jį veikia natūralios sąveikos. Šlaitas gali tik slinkti ir mažėti“.
Kiek vėliau inspekcijos atstovė patikino, jog įstatyme nėra reglamentuojama, ar šlaitas yra natūralus, ar ne, jam taikomi tokie patys reikalavimai (pastatas turi būti projektuojamas 50 m atstumu nuo jo krašto), tačiau ir šį teiginį architektas atrėmė: „Pastatas ir yra suprojektuotas 50 m atstumu“.
Tiesa, E. Dragūnas kaltinamas ir tuo, jog jo statinių tūris buvo padidintas 15,9 karto. Ne kartą teisme nuskambėjo teiginiai, esą E. Dragūnas siekė savo statinius projektuoti tose vietose, kuriose istoriškai stovėjo statiniai – buvo sodyba.
Advokato teigimu, sklypo užstatymo teritorija E. Dragūno projekte yra net mažesnė nei istoriškai čia buvusių pastatų (architekto teigimu, jis taip pat gerokai mažesnis nei reglamentuojama: E. Dragūno pastatų tankis sklype – 13 proc., nors leidžiama – 30). Jis taip pat teigė, jog tikslo atstatyti senąją sodybą nebuvo, juolab, kad statiniai nebuvo išlikę, jų vietas žymėjo tik akmenys ir iki šiol išlikę dokumentai.
Architekto A. Vydžiaus teigimu, projektavimo metu nebuvo pažeisti jokie reglamentai.
VTPSI įsitikinusi – toks namas negali likti stovėti
Aplinkos ministerijos sudaryta komisija dar praėjusių metų gegužę nustatė, kad Egidijaus statomo namo tūris buvo padidintas 15,9 karto, statybos leidimas buvo išduotas 2015 m. spalį.
Saugomų teritorijų įstatyme yra nuostata, jog draudžiama statyti statinius arčiau nei 50 metrų nuo šlaito viršutinės ir apatinės briaunos. Šiuo atveju atstumas iki šlaito – vos 11,44 metrų, nors tiek E. Dragūno advokatas, tiek architektas teigia, jog atstumas atitinka reikalavimus ir siekia pusšimtį metrų.
Kaip paaiškėjo, statybas palaimino Vilniaus miesto savivaldybė, išdavusi dainininkui visus reikalingus leidimus, kuriuos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija siekia panaikinti. VTPSI (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) įsitikinusi, kad leidimai buvo išduoti neteisėtai.
Pastarojo posėdžio metu, kuris vyko vasaros pradžioje, VTPSI atstovė ne kartą pakartojo, kad šiuo atveju įžvelgia neteisėtumo apraiškų tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (išdavusios statybų leidimą), tiek Pavilnių bei Verkių regioninių parkų direkcijos (kuri patvirtino galimybę statyti), tiek statybas vykdžiusio E. Dragūno veiksmuose. Vis dėlto, neįvardijo, kuriam iš trijų atsakovų šioje situacijoje turėtų kristi didžiausia atsakomybė.
Nėra aišku ir tai, kas ir kaip turėtų atlyginti žalą E. Dragūnui, jei teisme bus nuspręsta nugriauti daininiko namą ir pašalinti statybos padarinius.
Teismo posėdžio pabaigoje inspekcijos atstovė išgirdo klausimą, ar toks pastatas, koks dabar yra pastatytas, gali proceso pabaigoje likti stovėti? Ji atsakė neigiamai ir tikino, kad bet kokiu atveju jam būtina pertvarka.
Išgirdusi klausimą, ar E. Dragūno sklype apskritai galima statyba, inspekcijos atstovė nesiryžo atsakyti.
Vis dėlto, net jei tame sklype būtų vykdoma statyba, inspekcijos atstovės tikinimu, statantys asmenys turėtų atkartoti devyniolikto amžiaus fasadus, aukštingumus ir kitas detales.
Byla pasiekė finišo tiesiąją
Nuo praėjusių metų nagrinėjama byla jau pasiekė finišo tiesiąją. Teisėjas, išklausęs baigiamąsias kalbas, paskelbė, jog mėnesio pabaigoje bus paskelbtas sprendimas.