Neseniai T. Balčiūnaitė socialiniuose tinkluose pasidalijo savo patirtimi apie klastingą Laimo ligą. Moteris sekėjams pasakojo apie nepakeliamus skausmus, tačiau apie juos prasitarusi gydytojams, išgirdo, kad reikėtų spręsti psichologines problemas.
Ilgai ieškodama, kas iš tiesų nutiko interjero dizainerės sveikatai, moteris savo jaučiamus simptomus pradėjo lyginti su tais, kurie būdingi Laimo ligai.
„Mažas, praktiškai nematomas vabalas pakeitė mano gyvenimą, o daktarų abejingumas vos jo nesustabdė galutinai.
Per pastaruosius metus aš išleidau tūkstančius tyrimams, gydytojų konsultacijoms ir buvau pasiryžusi viską atiduoti, kad tik kuo greičiau atrasčiau priežastį, dėl ko aš nykstu, kaip asmenybė, dėl ko fizinės jėgos su kiekviena diena darosi vis mažesnės, dėl ko sąnarių skausmas darėsi nebepakeliamas, o širdies ritmas panašus į būgnų grupės pasirodymą.
Mane kamavo, atrodo, visi įmanomi skausmai, kasdien vis kitokie, vis stipresni ir dažnesni: sąnarių skausmas, siaubingas ištisas nuovargis, širdies permušimai, galvos svaigimas, regos sutrikimas, galūnių „atjunginėjimas“, galvos skausmas, kūno sunkumas, smegenų rūkas, panikos, nerimo priepuoliai, karščiavimas, jautrumas garsui, šviesai, drebulys, oro trūkumas, virškinimo sutrikimai, skausmas šonkaulių srityje ir kt.⠀
Dabar, skaitant „Laimo“ lentelę, tai yra vos ne visa simptomų lentelė pažengusios „Laimo“ ligos, o visus tuos metus girdėjau tik kad tai, kad man perdegimas, persidirbimas, depresija ar dar kokios panašios išvados apie ligą, kurią kuo skubiau turi gydyti „psichiatras“.⠀
Taip vaikščiojau diena iš dienos per gydymo įstaigas, pridaviau nesuskaičiuojamą kiekį kraujo, kol laikas ėjo, o aš toliau nykau tiek fiziškai, tiek dvasiškai iki dienos, kai išgirdau apie „Western blot“ tyrimą kuris parodė, jog sergu lėtine „Laimo“ liga.
Tačiau net tada, man jau gulint ligoninėje, pavadinčiau, tragiškos būklės: tiek emocinės, tiek fizinės, iškankintą skausmo, nežinomybės ir baimės, jauną, dar prieš kelis mėnesius be galo energingą žmogų išleido su anamneze: „Sergi prisigalvojimu“.
Išvados tokios: kadangi daryta stuburo punkcija tuo pačiu „Eliza“ metodu kuris 80 proc. žmonių neparodo, Laimo ligos, nors ji yra jau sunki ir lėtinė. Šiai dienai, po gydymo antibiotikais ir pakeisto gyvenimo būdo, aš jau vaikštau, kasdien vis daugiau, jau galiu gyventi be nuskausminamųjų ir ašarų upelių ant skruosto.
Tačiau lėtinis Laimas yra visam gyvenimui. Tai nuosprendis gyventi „švariai“. Be cukraus, be miltų, be pieno produktų, be alkoholio, be streso, be visko, kas alina mano organizmą.
Niekaip nesuprantu, kodėl, nerandant ligos, visus reikia siųsti pas psichiatrą, niekaip nesuprantu, kaip aš, besidomėdama Laimo liga dar tik 3 mėnesius, žinau, kad tai yra be galo sunkiai aptinkama liga, kad tai be galo pavojinga liga ir, kad užsienio klinikos labiau vadovaujasi simptomatika, net ne tyrimais.
Linkiu visiems sergantiems nesiliauti kovojus, nesiliauti ieškojus, o atradus eiti iki galo, kol atsistatysime pilnai. Nei viena liga neduodama be reikalo, viskas tik tam, kad suprastume, ką ne taip darome, o galbūt ne ten einame.
Sustabdo ir duoda laiko pagalvoti, viską perdėlioti, labiau mylėti save ir savo kūną. Ir dar pabaigai, kiekvienas sunkumas gyvenime „duoda per galvą“, tad nepamirškime ne tik savo fizinio kūno, bet ir dvasinės „švaros“. Man išeiti iš panikos ir pradėti stotis ant kojų labai padėjo knyga „Jūs esate placebas“. Būkite sveiki“, – savo patirtimi dalijosi T. Balčiūnaitė.
Šis moters įrašas sulaukė daugybės palaikymo žinučių ir linkėjimų kuo greičiau pasveikti.
„Omg, vargšiukė, sveikatos tau, apkabinu“,
„Be galo džiaugiuosi, kad pagaliau jautiesi geriau! Apie Laimo ligą nelabai ką išmanau, bet žinau, kad tu esi stipresnė už ją! Šilčiausios mintys ir linkėjimai tau kasdien! Kad kuo greičiau atgautum jėgas, sveikatą ir tos visos niūrios mintys pradingtų!“,
„O dangau! Sveikatos, sveikatos ir dar kartą sveikatos! Stiprybės, mieloji!“ – rašė T. Balčiūnaitės sekėjai.
