Liūdna žinia dėl mylimo augintinio garsus dainininkas pradėjo dalintis sekmadienio rytą. Dar šeštadienį Radži jo bandė ieškoti pats, tačiau nesėkmingai – paieškos buvo bevaisės.
Galiausiai jis sumanė pasitelkti ištikimų gerbėjų ir nepažįstamųjų pagalbą. Galbūt kažkuris netyčia matė mažylį bėgant.
Šiuo įrašu jis leido pasidalinti ir su „Delfi“ skaitytojais.
„Pabėgo mano Bari. Vilniuje vakar vakare... Kinų koduotasis! Prašau visų, kas matėte Vilniuje lakstanti po šnipiškių rajoną. Matė kažkas it prie balto tilto.
Šiuo metu neaišku, kur gali būti nubėgęs... Rašykite kas kur matėte“, – su viltimi prašė Radži.
Primename, kad dainininkas jau anksčiau „Delfi“ pasakojo apie savo mylimą augintį Barį.
„Kai į kultūros namus važinėdavome, palikdavau persirengimo kambarėly, kartais ar durys neužsidarydavo iki galo, ar kas, ir jis išbėgdavo į sceną – visi ploja, žmonėms emocijos, o jam stresas… Ir koją pakėlęs yra, ir prikakojęs… [...] Tokių visokių šposų yra buvę“, – juokėsi dainininkas, pasakodamas apie Bario kuriozus, keliaujant koncertiniuose turuose.
Radži atviravo, kad važiuodamas į privačius renginius jis perspėja užsakovus, jog atvyks kartu su savo augintiniu, kad šie nenustebtų net ir tada, jei Baris koncerto metu lotų ar netyčia užbėgtų ant scenos.
Žinoma, pasitaiko ir tokių dienų, kada Barį tenka palikti namuose, nes į koncertą pasiimti su savimi nėra galimybių. Tačiau ir tada jį reikia prižiūrėti – vienas bute likti negali, tad tokiais momentais keturkoju rūpinasi Radži mama.
„Namuose vieną bijau palikti, jis ištisai gali loti, vis tiek tai yra butas, tai – ne namas, negaliu sau leisti išvažiuoti parai. Ir aš visada pergyvenu, visada galvoju apie jį – nepalikčiau. Nors buvo atvejų, turiu prisipažinti, kad buvau palikęs bute kelioms valandoms, tai jau gavau ir kaimynų, ir seniūno skundą, kad šuo loja. Žinote, nesinori ir su kaimynais pyktis, kuriuos retai matau, ir kažkokių problemų turėti, nei jam stresą kelti.
Šios veislės šunys yra tikrai ištikimi, juos augino faraonai, kinų kuoduotieji saugodavo juos, niekur nejudėdavo, tai jie gal turi tą protėvių charakterį išlikusį, kad jie iš tikrųjų yra labai prieraišūs. Kad ir vasarą – jis laksto su kitais šunimis, bet visada pakelia galvą ir pažiūri, ar sėdi šeimininkas. Jeigu sėdi, tai gerai, o jeigu ne – tai jis ieško akimis, jau jam blogai, pergyvena. Nuo to pergyvenimo galbūt ir išsivysto tos visos ligos didesnės, tai aš stengiuosi jo nepalikti, visur kartu važiuoti“, – sakė Radži.
Tad didžiausia laimė Bariui, kai gali vykti kartu, tada išgirsta šeimininko frazę: „Važiuosim, Bari“, pastato ausis ir žino – reikės eiti į automobilį, pačiam įlipti ir leistis į kelionę. Radži juokauja, kad neturint vaikų, ši veislė puikiai atstoja mažąsias atžalas, todėl ji labai tinka vienišiems žmonėms, netgi senjorams, kurie gali daug laiko leisti kartu su savo keturkoju.
Pirmąjį kinų kuoduotąjį Radži gavo dovanų, tačiau po erkės įsisiurbimo teko su juo atsisveikinti ir į namus pakviesti apsigyventi Barį. Veislė ta pati, tačiau, kaip teigia atlikėjas, charakteris visiškai kitoks – Baronas buvo ramesnio būdo, imlesnis, o Baris – it jauniklis vijurkas.
„Jie, atrodo, vienos veislės šunys, bet jų charakteriai skirtingi. Pirmasis buvo ramesnis, o šis… Dieve, Dieve… Nenulaikysi, nenusėdės, norės kažkur eiti“, – teigė Radži.
