Žinomi žmonės ir jų gerbėjai vis dažniau atsiduria internetinių sukčių akiratyje – su tokia ar panašia situacija jau susidūrė ne viena šou verslo garsenybė.
Deja, tik retu atveju pavyksta sutramdyti internetinius nusikaltėlius – net jei pastebėta anketa yra ištrinama ar užblokuojama, netrukus ir vėl gali atsirasti naujas, patiklius žmones įtrauksiantis profilis.
Tai suprantanti D. Virbilaitė, išvydusi sukčių kurtą profilį, kuriame skelbiama netikra informacija su jos vardu ir nuotraukomis, neliko abejinga ir suskubo įspėti kitus.
„Pavogė mano nuotraukas, – vaizdo įrašą pradėjo dainininkė. – Kadangi susilaukiau labai daug žinučių ir jau nebespėju visiems atrašinėti, nusprendžiau įrašyti vieną vaizdo įrašą, kad visiems būtų aišku, kokia yra situacija.
Kažkas pavogė mano nuotraukas ir pradėjo jas naudoti reklamai neaiškioms piliulėms ar skysčiams, kurie neva padeda mesti svorį. Netikėkite! Aš tikrai nemetu svorio. Šiuo metu nedarau nieko, tiesiog gyvenu ir džiaugiuosi gyvenimu.
Visos sklindančios reklamos, esančios internete, šia tema yra netiesa. Tuo labiau, kad ten rašoma apie 74 ir 51 kilogramą. Pirmas dalykas, aš neatsimenu, kada būčiau svėrusi 74 kilogramus, o 51 išvis niekada gyvenime nesu svėrusi.
Situacija tokia – neapsigaukite, aš nesu jokios reklaminės kampanijos veidas, aš nereklamuoju jokių dietinių piliulių, skysčių ar kitų nesąmonių.“
Atlikėja savo sekėjus ir kitus internautus paragino netikėti viskuo, kas randama internete ir kruopščiai tikrinti informaciją.
„Delfi“ primena, kad tobulėjant technologijoms, deja, tobulėja ir piktavaliai, tad veiksmingiausias įrankis šioje kovoje, pasak ekspertų, gali būti tik vienas – ugdomas žmonių sąmoningumas.
„Visas pasaulis seniai turi šią problemą, tik Lietuvoje iki šiol su ja nebuvo susidurta tokiu dideliu mastu. Atskirti, kas tikra, o kas ne, darosi vis sunkiau – dabar turime netikrus tinklapius, melagingus tekstus, bet pasaulyje jau atsiranda netgi suklastoti video įrašai, pavyzdžiui, su žymiais politikais. Vienintelis būdas su tuo kovoti – didinti žmonių sąmoningumą.
Pirmiausia reikia visiems įkalti į galvas, kad reikia patikrinti informacijos nuorodą, kad ji būtų ne tik panaši, o iš išties tikro patikimo tinklapio. Ir jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa – iš karto reikia tikrinti šaltinį, įvertinti, kas yra siuntėjas, koks yra kontekstas, o ne skleisti tokią žinią toliau, ir jokiu būdu negalima neįsitikinus šaltinio autentiškumu vesti savo duomenų ar, tuo labiau, vykdyti kokių nors mokėjimų“, – kiek anksčiau šia tema „Delfi“ komentavo Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narys Andrius Milinavičius.