Šia gražia proga E. Lubys pasidalijo savo mintimis apie moteris.
„Žinot, aš manau, kad mes, vyrai, nelabai ką ir nuveiktume be moterų. Kai tik išvystame šį pasaulį mes esame globojami moterų. Visų pirma, žinoma, pačio sakraliausio ir švenčiausio žmogaus – Mamos. Ji tiesiog duoda viską ir nieko nenori atgal. Kad ir koks nevykėlis būtum, Mama visada Tave įkvėps, ir Jai Tu būsi pats geriausias visose situacijose.
Vėliau į vyro gyvenimą ateina žmona.Ji taip pat mus globoja, nors tai gali atrodyti visiškai priešingai. Bet iš kur mes gautume tiek įkvėpimo visiems savo darbams ir žygdarbiams?
Moterys, tik jos mus įkvepia siekti, eiti, kovoti ir parnešti tą mamutą vienokia ar kitokia forma. Mes nuolat imame iš moterų, ir nuolat gauname: šilumą, meilę, švelnumą, gėrį.. Kartais tas gėris gali pasireikšti ne itin maloniai, bet tai irgi gėris.
Kai žmona yra nepatenkinta, tai ne su Ja kažkas negerai, tai kažkas negerai su manimi, vadinasi, aš neturiu tokių išaukštintų savybių, kad sugebėčiau Ją nuraminti.
Ir štai visai neseniai... Aš atsiguliau vakare migdyti dukrytės... Šalia Jos. Ji švelniai prisilietė prie manęs ir sako: „Aš noriu Tave paglostyti“. Sakau: „Gerai mažyte“. Ir ji glostė man petį. Tada prisiglaudė dar arčiau ir į ausį pašnibždėjo: „Tėti, Aš Tave myliu.“
Ir tada aš visiškai aiškiai supratau, kad į mano gyvenimą lygiai prieš trejus metus atėjo dar viena labai labai svarbi man MOTERIS“, – sakė E. Lubys.