Nors dainininkas neneigia, kad šių dienų muzikinės scenos atlikėjams ne visuomet rūpi išmanyti muzikos mokslą, jis nelinkęs kritikuoti kitų – anot jo, naudos galima pasiimti ir iš nekokybiško turinio.
„Aš per daugelį metų išmokau iš nieko nebesijuokti, nes man nemalonu, kai iš manęs juokiasi. O yra buvę tokių atvejų. Ar man pačiam pavyksta išlaikyti aukštesnį lygį? Nežinau. Galvoju, jeigu dabar būdamas 65 metų vis dar galiu aktyviai koncertuoti ir negaliu skųstis klausytojų skaičiumi koncertuose... Nežinau“, – kuklinosi scenos grandas.
Vis dėlto kalbėdamas apie šiuolaikinę madą užsidirbti socialiniuose tinkluose, pašnekovas pasidalijo aštresne nuomone – Lietuva tokiam bizniui per maža.
Visą pokalbį išvysite čia:
„Gyvenimas dabar yra smarkiai pasikeitęs. Jeigu žmogus, kuris yra vadinamas nuomonės formuotoju, ši veikla sugeneruoja pajamas – aš visomis keturiomis už. Jeigu žmogus sugeba save taip pateikti, tai yra jo profesija. Nemanau, kad Lietuvoje iš to galima labai daug uždirbti. Taip, pasauliniai influenceriai iš to tikrai uždirba, bet jie turi milijonus sekėjų. Reklamos užsakovus tie skaičiai ir vilioja. O pas mus Lietuvoje apskritai apskritai viskas vyksta tarsi vaikų žaidimas smėlio dėžėje. Imituojamas šou verslas, imitavimas televizijos laidose. Mūsų labai mažai. Du milijonai – labai mažas skaičius šou verslams įsibėgėti“, – mano E. Kučinskas.
Paklaustas, ar pats naudojasi socialiniais tinklais, atlikėjas pasinaudojo proga savo klausytojams priminti, kad feisbuku jis jau kurį laiką nebesinaudoja. Nors prieš keletą metų jo paskyroje buvo pasiektas draugų limitas – 5000.
„Naudodamasis proga norėčiau pasakyti, kad visos mano vardo anketos feisbuke – netikros. Anksčiau buvau susikūręs, tačiau paskui supratau, kad man to puslapio nereikia“, – patikino E. Kučinskas.
45 metus koncertuojantis estrados atlikėjas niekada neatviraudavo apie savo asmeninį gyvenimą. Sako pastebėjęs, kad tai jam – visiškai nenaudinga. Net ir prakalbus apie tai, kad viešinamos gyvenimo dramos dažnai žinomumui duoda naudos, o tai turi įtakos koncertų tvarkaraščiui.
Vis dėlto darbų perteklius ir asmeninio gyvenimo nesėkmės neretai tampa ir įvairių psichinių ligų priežastimi. Žinomi žmonės vis drąsiau kalba apie depresiją ar panikos priepuolius. E. Kučinskas prisiminė, kad jo karjeros pradžioje kalbų apie antidepresantus nė nebūdavo. Tačiau kvaišalų scenos žmonės nevengdavo ir anuomet.
„Mes gerdavome. Kai aš dirbau „Nerijos“ ansamblyje, buvo beveik pati piko viršūnė. Jeigu dabar, tarkime, Selas į savo koncertus patraukia 15-20 tūkstančių žmonių, tai mes „Sporto rūmuose“ kokius tris koncertus padarydavome. Štai tau ir 15 tūkstančių. Aš ir dabar kai kurių dalykų labai gailiuosi. „Nerijos“ ansamblyje turėjau visas sąlygas kurti ir dainuoti, tačiau neretai tiesiog užsisėdėdavau vietoje. Ansamblyje buvo dešimt vyrų. Kolektyvas buvo draugiškas, mes gerai sutardavome, nevengdavome kartu pakelti stikliuko.
Tačiau apie kažkokius antidepresantus kalbų tikrai neatsimenu. Apie narkotikus tada dar apskritai nebuvome girdėję. Aš gyvenime nesu jokios žolelės rūkęs ar ragavęs. Na, o cigarečių nerūkau apie dešimt metų. Anksčiau galvodavau, kad rūkydamas žaidžiu, bet paskui supratau, kad mažas čia žaidimas. Kai važiuoji namo po koncerto ir pastebi, kad vienos cigaretės maža – surūkai tris. Mečiau ir labai dėl to džiaugiuosi.
Aš nesuprantu, kaip rūkantys žmonės gali dainuoti. Juk balso stygoms tai yra baisus dalykas. O man kliūva ir kitokio profilio dainavimo. Pavyzdžiui, Klaipėdos muzikiniame teatre buvo pastatyta melodraminė opera „Paryžiaus katedra“. Ten yra ką dainuoti. Parūkęs tu ten nieko nepadainuosi. Nustojęs rūkyti karto pajaučiau tą švarą balso stygose“, – kalbėjo E. Kučinskas.