– Kaip reagavote, kai jus pakvietė į „Žvaigždžių duetus“?
– Buvo labai malonu. Iš pradžių mane kvietė kaip dalyvę. Tai mane labai išgąsdino. Mano tėtis mėgdavo sakyti, kad jeigu imiesi kokio nors darbo, turi žinoti, jog iš savęs gali išspausti maksimumą. Aš žinojau, kad dainuodama to negalėsiu padaryti, nes nesu tam gabi.
– Kaip vedėja drąsiai žengėte į sceną?
– Labai nervinausi, buvo baisu. Tai iš tikrųjų labai įpareigojantis vaidmuo. Nesinorėjo nuvilti žmonių, kurie manimi pasitikėjo ir mane palaikė.
– Tad vedėjų darbas – ne iš lengvųjų?
– Žinoma. Keista kartais girdėti: „Ko jie čia skundžiasi? Juk nieko nereiškia ateiti ir paskaityti.“ Tačiau tai be galo sunkus darbas, reikalaujantis daug energijos ir susikaupimo.
– Po koncerto jautėtės pavargusi?
– Ypač po pirmojo. Tada stovėjau su aukštakulniais, ko gyvenime nė karto nesu dariusi. Buvau fiziškai ir emociškai išsekusi – tarsi nuveikusi sunkiausią darbą.
– Kai buvote paauglė ir matydavote savo tėtį scenoje, svajojote atsidurti jo vietoje?
– Kai mokslai ėjo į pabaigą, norėjau stoti į aktorystės studijas, bet tėtis pasakė griežtą „ne“. Jis sakė, kad pirmiausia reikia kažko rimto, paskui galima daryti ir tai, kas arčiau širdies. Iš tiesų mūsų šeimoje nemažai žmonių, kurie dirba scenoje. Tad įstojau studijuoti politologijos. Tačiau man visą laiką būdavo įdomu stebėti, kaip dirba tėtis.
– Ar scenoje juntate, kad į jus žiūri ne vien kaip į vedėją, bet ir kaip į žymaus pramogų pasaulio atstovo dukrą?
– Be abejo. O tai dar labiau įpareigoja ir suteikia papildomos įtampos. Aš nesistengiu užimti tėčio vietos, bet žmonės linkę mus lyginti ir kritikuoja, kartais net negalvodami, kaip tai gali mane paveikti.
– Ką veiksite po debiuto LNK?
– Su kolege planuojame atidaryti aktorių atrankos agentūrą. Rinksime aktorius reklamoms ir filmams. O ar eisiu į televiziją, nežinau. Priklausys nuo to, kaip mano pasirodymą įvertins prodiuseriai.
– Nenorėtumėte nutolti nuo televizijos?
– Man ten įdomu. Pasižiūrėjau abiejų šeštadienių koncertus, analizavau savo klaidas, stengiuosi iš jų pasimokyti. Tas adrenalinas, kuris eina per visą kūną, kol stovi ant scenos, yra labai malonus. Ir visa kompanija ko verta – buvau visapusiškai palaikoma.
– Ar Lietuvoje daug vedėjų, iš kurių galėtumėte pasimokyti?
– Be abejo. Kai vedžiau tėčio gimtadienio koncertą LTV, mokiausi iš Martyno Starkaus. Dabar daug padėjo Rolandas Vilkončius. Jis – tikras profesionalas. Dabar į „Duetus“ eisiu kaip žiūrovė, nes noriu pamatyti, kaip dirba Inga Jankauskaitė.
– Ta veikla, kurios netrukus imsitės, taip pat susijusi su scena.
– Iš tikrųjų man tai ne naujas darbas. Ir anksčiau jį dirbau, bet tai dariau ne sau, o kitiems. Man jis labai patiko, jame atradau save ir dabar nutariau būti pati sau šeimininkė.