- Net nežinau, - šypsosi. – Tai malonus įvertinimas, bet iš esmės jis jokios įtakos neturi. Namuose, lentynose, atsirado dar vienas suvenyras, apdovanojimas. Pastebėjo, pamatė, paskelbė. Tokie dalykai svarbūs kiekvienam atlikėjau, aišku, ir man.
- Šou verslo atstovai ar dainininkai sulaukia mažiau dėmesio nei karališkųjų šeimų nariai?
- Dėmesio netrūksta, bet ne visi dainininkai sulaukia pagarbos. Karališkas gyvenimas visada primena pasaką, o atlikėjo – paprastą realybę. Kiek atsimenu, visada norėjau, kad manęs klausytų. Vaikystėje svajojau tapti kunigu, nes mačiau, kaip gerbia ir įdėmiai jo klauso močiutė ir kiti suaugę žmonės. Paauglystėje supratau, kad muzikantų irgi klauso daug žmonių. Neklydau.
- Bet kilmingieji turi ir daugybę įsipareigojimų. Vienas tokių – būti savo tautos moraliniu autoritetu. Ir Jums tektų pasukti galvą, kaip keisti Lietuvos žmonių gyvenimą.
- Visų pirma pakeisčiau orą, - kvatoja. – Vasara turi būti šilta, šviesti saulė. Dabar niūru, pilka. Net kai šalta, bet šviečia saulė, daug smagiau. Lietus, vėjas pradeda slėgti. Kai toks oras, subjūra nuotaika, trūksta energijos.
- Kas galėjo pagalvoti, kad tas apsmukęs breiko šokėjas bus vadinamas elegantiškiausiu Lietuvos dainininku. Ar laikas – vienintelis tokių metamorfozių kalvis?
- Negalėčiau pasakyti, kad labai pasikeičiau. Pamatytumėte, kaip atsipalaidavęs dainuoju rokenrolą. Natūralu, kad dabar nebegaliu po miestą vaikščioti apsmukusiomis kelnėmis, keliais dydžiais didesniais sportbačiais ir suktis ant galvos. Ne tas amžius. Bet tai nereiškia, kad pasidariau niūrus konservatorius ir scenoje dainuoju tik pamokančias dainas.
- Nauji įvertinimai, koncertai, gerbėjai – ar šiuo metu išgyvenate savotišką dainininko aukso amžių?
- Karjeros pikas buvo devintojo dešimtmečio pabaigoje. Po to - nuosmukis, vėl pakilimas, gyvenimas nėra vienodas. Kita vertus, esu tikras, kad dainininkai piką išgyvena tik kartą per karjerą. Devintojo dešimtmečio pabaigoje buvau renkamas populiariausiu, geriausiu, įdomiausiu.
- Gal nereikėjo vykti į Italiją. Kelerių metų pertrauka, ir vėl viską turėjote pradėti iš pradžių.
- Taip, pradėjau nuo nulio. Bet dabar nesiskundžiu – nėra blogai. Kartais daugiau koncertuoju, kartais – mažiau. Iki rugsėjo visi mano savaitgaliai užimti, juos praleisiu scenoje.
- Ir tai vadinate ne piku?
- Pikas būna tada, kai neturi nė vienos laisvos dienos.
- Ar Jums nesusidarė įspūdis, kad atėjo toks etapas, kai apdovanojimai pradėjo plaukti už gyvenimo nuopelnus?
- Yra toks pavojus. Bet praėjusį savaitgalį komisijos sprendimui įtakos turėjo kiti dalykai. Daugelis vertintojų atvyko iš Rusijos. Jie nepažįsta nė vieno Lietuvos atlikėjo, todėl vertino čia ir dabar. Tai mane guodžia.
Esu šį tą nuveikęs. Manau, kad viena karta užaugo su mano muzika. Jie rėkė, klykė klausydami mano dainų. Tie jaunuoliai susipažino, tuokėsi, šventė gimtadienius, bet niekada nepamiršdavo mano melodijų. Tų žmonių atmintyje radau savo vietą.
- O Jūs turite tokių dainų, kurios pažadina praeities prisiminimus?
- Klausau daug ir įvairios muzikos. Ypač vertinu klasikinį džiazą ir soul. Mėgstamiausi atlikėjai - Louisas Armstrongas, Michaelis Bubleas, Frankas Sinatra, Steveas Wanderis, Eltonas Johnas. Kai linksminamės, kvailiojame, nereikia muzikos. Linksma, ir tiek.
- Sakote, kvailiojate – tai vienas Jūsų laisvalaikio užsiėmimų?
- O kodėl ne? Mėgstu patirti įvairių naujų pojūčių, tačiau stengiuosi Lietuvoje vengti didelių susibūrimų, kad laisvalaikis nepavirstų šou. Geriau linksmintis draugų rate. O kaip tai atrodo? Tokios nuotraukos spaudai tikrai neduočiau – būna visko.
- Žinau, kad pramogoms dabar trūksta laiko – visą suryja statybos sodyboje.
- Taip. Trečius metus rekonstruojame namą prie Platelių ežero. Kartais net svarstau, kas esu: dainuojantis statybininkas ar statantis dainininkas? Visi organizaciniai klausimai, tiekimas, priežiūra gula ant mano pečių. Ilsėtis nėra kada, nors porą kartų per metus pasiimu savaitę ar dvi atostogų ir su šeima važiuojame į šiltus kraštus ar slidinėti.
- O pats klojate grindis, mūrijate sienas?
- Ne. Kartą bandžiau tinkuoti namą, baigėsi liūdnai. Viską turėjo pakartoti profesionalai. Imuosi tų darbų, kuriems nereikia jokios kvalifikacijos – nupjauti lentą, sukonstruoti lentyną. Patinka su puošyba susiję užsiėmimai, kurie padeda tašką statybose. Turiu šiokių tokių įgūdžių – 2001 m. Kaune pasistatėme namą. Patirtis praverčia.
- Šis savaitgalis – vėl scenoje. Jūros šventė paprastai sutraukia visus garsiausius šalies atlikėjus...
- Vykstu prie jūros. Ne tik dainuosiu, bet ir vesiu kai kuriuos renginius. Turėtų būti linksma, juk Klaipėdoje vyksta didžiausia vasaros šventė.