Įrašas apie fejerverkus, juos leidžiančius žmones nugulė į asmeninę Agnės Kulitaitės „Facebook“ paskyrą.
Juo moteris leido pasidalinti ir su „Delfi“ skaitytojais.
„FEJERVERKAI YRA ŠŪDAS
Neabejoju, kad seniau fejerverkai žmonėms priminė stebuklą, magiją, kažką antgamtiško ir buvo tokie gražūs, kad to grožio jie buvo pasiryžę laukti jei ne vienerius, tai kelerius metus. Tikiu, kad jų grožis nebuvo išblėsęs ir mūsų seneliams būnant jauniems: juk žvaigždėtą dangų pakeičianti sproginėjanti spalvų vaivorykštė tikra atrakcija, tiesa?
Bet štai atėjo 21 a. Amžius, kai naudodami filtrus mes galime apsimesti Donaldu Trumpu ar bet kokia kita pasaulinio lygio įžymybe. Kai virtualioje realybėje galime nukeliauti ne tik į norimą užsienio šalį, bet ir kitą, mokslininkų spėjamą galaktiką. Laikas, kai atsiskaitymai ir pamokos vyksta virtualiai, o tiksliau, per „Zoom“ programą. O pasisotinę virtualybe mes tą pačią akimirką galime atsidurti kur tik panorėję – kino teatre, koncerte, klube ar šiaip vakarėlyje. Ir pastarasis šviesų bei efektų turi užtektinai.
Mes gyvename tokiu metu, kai net ir turėdami daug laisvo laiko turbūt negalėtume patirti visų siūlomų pramogų. Jų yra be galo daug. Ir todėl man kyla klausimas – kodėl mums vis dar reikia fejerverkų? Tiesa, aš niekada nebuvau jų fanė, bet savo akimis pamačiusi ir paskaičiusi apie jų daromą poveikį mūsų gamtai, tapau jų prieše“, – įrašą pradėjo A. Kulitaitė.
Toliau ji vardija fejerverkų pliusus ir minusus, kurių, pasirodo, žymiai daugiau.
„Fejerverkų pliusai:
– gražu.
Fejerverkų minusai:
– akustinė tarša gali sukelti klausos sutrikimus;
– oro tarša sukelia kvėpavimo takų ligas;
– kenkia vaikų, senjorų ir gyvūnų emocinei sveikatai;
– padidina infarkto riziką;
– sukelia gaisrus;
– apgadina pastatus, automobilius ir kitą turtą;
– žaloja žmones: nutraukia pirštus, plaštakas, pažeidžia veido audinius, gali nuplėšti ausį, išmušti akį, sukelti sunkaus laipsnio kūno nudegimus ir net mirtį;
– fejerverkų liekanos šiukšlina aplinką;
– oro tarša kenkia augalams, gruntinio vandens kokybei;
– oro tarša sukelia rūgščiuosius lietus, didina CO2, SO2, NOx, PM10 koncentraciją atmosferoje.
Mane tikrai liūdina tai, ką žmogus, pasiskelbęs vienvaldžiu planetos galinguoju, dėl noro prasiblaškyti, daro planetai ir kitiems jos gyventojams.
Štai anais metais Romos gyventojai turėjo galimybę išvysti labai akivaizdų priežasties ir pasekmės ryšį. Apokaliptinius vaizdus, kai iškart po Naujųjų fejerverkų miesto gatves nuklojo šimtai iki mirties išgąsdintų paukščių. Su Naujaisiais, pasauli, tu nuostabus!
Jau nesiplėsiu pasakodama, kaip neaiškių garsų atakos išsigąsta naminiai gyvūnai. Turbūt ir patys po švenčių eidami pasivaikščioti savo rajone pastebite pagausėjusius skelbimus apie pasiklydusius šunis ir katinus. Nes trokšdami saugios vietos pasislėpti jie puolė bėgti iš nuosavų namų kiemų. Gaila, bet tikrai ne visi ras į juos kelią atgal. O ką jau kalbėti apie tuos, kurie namų neturi arba jų namai yra miškas?“ – klausė ji.
Įrašo pabaigoje A. Kulitaitė dar kartą užduoda klausimą, į kurį per ketverius metus taip ir nesulaukė jokio atsakymo. Ji prisimena, kad po akivaizdžios žalos žmonės žadėdavo nebešaudyti fejerverkų, tačiau panašu, kad istorija kartosis ir šiemet.
„Nesiekiu piktai moralizuoti, tačiau noriu paskatinti susimąstyti. Ar tikrai 2024-aisiais, kai galimybių prasiblaškyti turime nesuskaičiuojamai daugiau negu laiko, mums tikrai reikia fejerverkų?
Daug kas kalbėjo, jog praėję keleri metai juos privertė perkratyti prioritetus bei leido suprasti, kas tikrai svarbu. Tad jei šnekos apie naujai atrastą empatiją nebuvo vien tušti žodžiai, gal imkim ir pasinaudokim šia savo super galia?
Tai įrodykim tai. 2021“, – prieš kelis metus rašytu įrašu pasidalijo garsi nuomonės formuotoja.
