- Pradėkim nuo tokio keistesnio dalyko. Gerbėjai tai be abejo žino, negerbėjai nežino, bet dabar sužinos. Kaip žmogus, kuris dirbo duomenų analitiku tapo kreivai besišypsančiu jutūberiu?
- Juo tapau visiškai netyčia, draugai pasiūlė pabandyti ir aš pabandžiau. Čia tokia trumpa istorija, kurią pasakoju beveik metus visiems. Aš žiūriu labai daug „YouTube" ir pats nusprendžiau 2017 metų vasarą pabandyti pamontuoti trumpus, 15 sekundžių sketchus, situacijas įvairias į savo "Instagram". Ir paskui taip išėjo, kad iškrito ta „Coca Cola" reklama ir mano artimų draugų grupelė (mano draugė, draugas ir jo mergina) pasiūlė, kad pabandyčiau kažką pilnametražio sukurti. Ir aš dar kelis mėnesius labai svarsčiau, kokiu formatu noriu daryti visus savo vaizdo įrašus ir supratau, kad, na, atsakymas man tiesiai priešais nosį, tai yra grynai tas formatas, kurį aš pats daugiausiai žiūriu. Komentarų stiliaus formatas. Tuomet tiesiog pabandžiau ir taip išėjo, kad tas vienas video pasisekė.
- O kokie planai buvo kuriant?
- Ne, čia buvo viskas tik juokaujant. Dar pamenu, kas buvo juokinga, kad dabar, kai darai video, labai atsižvelgi į tai, kurią dieną dalintis, kurią valandą, kad „ YouTube" algoritminiai žaidimai suveiktų. O tas pats pirmas video buvo įkeltas, man atrodo, antrą nakties.
- Padarėt ir paleidot?
- Jo, papublikuotas 2 val. nakties ir dabar tegu būna kaip archyve kokiam. Bet "YouTube" yra toks viešas archyvas. Todėl viskas netikėtai kaip gniūžtė įsisuko.
- O tai kaip ta gniūžtė įsisuko? Nes juk prenumeruotojų kanale nebuvo labai daug?
- Nebuvo nieko. Įsisuko labai paprastai. Visą kitą dieną mane draugė labai stipriai purtė: nusiųsk šitą Šurajevui, nusiųsk šitą Šurajevui. Sakiau, kad jis labai užsiėmęs žmogus, su juo nesąmonėmis neužsiimsiu. Ne, sako, vis tiek nusiųsk.
Nusiunčiau. Kažkaip taip išėjo, nors jis manęs nesekė, su lyg ta sekunde kaip paspaudžiau "siųsti", jis iš karto pamatė. Jis tada įsikėlė tą video iš karto pas save į stories. Tada, visai toks juokingas momentas, kad tą video pamatė Agnės Jagelavičiūtės tuometinė asistentė ir jinai pasidalino, ir tada pamatė Jagelavičiūtė.
Ir taip išėjo, kad mano tuo video pasidalino Šurajevas, turintis labai didelę socialinių tinklų auditoriją, ir Jagelavičiūtė. Tai tokios dvi auditorijos, kurios niekaip nepersipina.
- Tai per patį persipina dabar. Tokios dvi auditorijos ir per vidurį De Miko.
- Tai va, toms dviems didelėms auditorijoms aš buvau pristatytas.
- Tai toks krikštatėvis ir krikšto mama.
- Taip, visiškai taip.
- Tai dabar blogo žodžio nei apie vieną nei apie kitą pasakyt niekada gyvenime.
- Aš visada sakau, kad nėra neliečiamų, bet aš pilnai suprantu, kad be šitų dviejų asmenų tikrai nebūtų…
- Kai nebeliks jokių kitų, tai gerai, ateis jų eilė, bet jie bus patys paskutiniai.
- Jo, jie bus patys paskutiniai.
- Tavo Youtube kanalas yra vienas sparčiausiai augančių Lietuvoje, kodėl taip yra? Juk labai daug vaizdo įrašų neįkeli?
- Nežinau, bet manau, kad didelę sėkmės dalį lėmė mano turinio išskirtinumas. Vaizdo įrašas pasirodo tik kartą per mėnesį ir visi labai smarkiai laukia.
- Vienas iš kuriamo tavo turinio vadinasi STT (socialinių tinklų tarnyba), sulaukei žinios iš jų pačių?
- Taip, jie susisiekė ir pranešė, kad negalima pasisavinti šių trijų raidžių.
- Galima tik pasiųsti ant trijų raidžių. O kaip reaguoja tavo apkalbami žmonės, kompanijos?
-„Coca Cola" reagavo chi chi cha cha, nes buvo labai sunku ginčytis su tuo, ką pasakiau. Milijonierių medžiotoja Rūta Banionytė labai pyko, tačiau dabar jau siūlo kartu padaryti video.
- Sumedžios tave.
- Na, aš nesu milijonierius.
- Niekada negali žinoti, mato kaip prenumeratoriai kyla, tai investuoja į ateitį. Tik jei ji siūlys arbatos, geriau negerk.
- Okey, o Aršauskui labai patiko video, jis man iš karto parašė, kad esu jo mėgstamiausias jutūberis ir pakvietė pabaliavot kartu.
- Šito irgi siūlyčiau nedaryti, nes baigsis ten, kur jis visada baigia, areštinėje. Savo vaizdo įrašuose jūs nesikeikiate. Kodėl? Ar dėl močiutės, kuri visuomet žiūri?
- Taip, dėl močiutės. Iš tikrųjų, galvojau, kad galima juokingą turinį sukurti ir be keiksmažodžių. Savo auditorijai dėl to, galimai, esu autoritetingesnis.
Visą pokalbį žiūrėkite čia: