„Mes visi turime savo vaidmenį. A. Storpirštis, nors ir turėjo gerą humoro jausmą, jis kartu buvo labai gilus žmogus, turėjo gilią dvasią. Ir į ją, matyt, nelabai ką įsileisdavo. Po to šaunaus vyruko įvaizdžiu slypėjo labai gilus žmogus“, – LRT.lt teigė aktorius.
Anot V. Rumšo, A. Storpirštis galėjo suvaidinti tokius vaidmenis, kurie kitiems būtų atėmę žadą.
„Vis dėlto daug kas priklauso ir nuo režisierių, jei būtų atsiradęs kažkoks režisierius, kuris būtų dar plačiau pažiūrėjęs į jo asmenybę... Tai buvo platesnio diapazono aktorius, kur kas platesnio. Yra daug tokių aktorių – ir senosios, ir naujosios kartos, kurie kartais būna įspraudžiami į vagą ar bėgius. Eini, eini, ir niekas kartais nepažiūri, kad gali būti ir visai kitoks, dar gilesnis žmogus. Pasakyčiau, kad A. Storpirštis turėjo hamletiško charakterio apraiškų“, – kalbėjo V. Rumšas.
Aktorius sako, kad jam labai gerą įspūdį paliko vienas paskutiniųjų filmų, kuriame vaidino A. Storpirštis, – „Dėdė, Rokas ir Nida“. „Nesusidūriau su juo teatro scenoje, bet esame vaidinę serialuose, filmuose“, – prisimena aktorius.
Visuomet laikėsi didvyriškai
Režisierius Raimundas Banionis, kuriam teko nemažai dirbti su Arūnu Storpirščiu, sako pažįstantis aktorių labai seniai: „Nuo tada, kai baigiau institutą, artimai draugavome, mažiau tik paskutiniu metu. Jis filmavosi ir mano pirmame dokumentiniame filme, labai man padėjo. Taip pat Arūnas vaidina mano naujausiame vaidybiniame filme ,,Purpurinis rūkas“, filmas pasirodys tik vasario mėnesį.“
R. Banionis teigia, kad A. Storpirštis buvo puikus aktorius ir visi tai žino. „Jis labai draugiškas žmogus, kuriuo galima pasitikėti. Sunku apie tai dabar kalbėti, tai tikrai geras žmogus, geras draugas. Žmogus, kuriuo galima pasiremti. Arūnas niekuomet nenusisukdavo, visuomet padėdavo. Pagalbą jis suprato kaip natūralią žmogaus būseną“, – tvirtina aktoriaus draugas.
Pasak R. Banionio, buvo matyti, kad A. Storpirštis sirgo, tačiau pats aktorius to neparodė: „Jis visuomet laikėsi labai didvyriškai, stoiškai, niekad neprarado humoro jausmo ir šviesaus požiūrio į gyvenimą.“
Niekuomet nesiskųsdavo, kad sunku
Justinas Krisiūnas, kurio filme „Dėdė, Rokas ir Nida“ dėdę Gintarą įkūnijo A. Storpirštis, tvirtina palaikęs su aktoriumi labai šiltus santykius. „Mes vis susiskambindavome, kaip tik šiandien norėjau jį kviesti į savo naujo filmo premjerą. Tuomet gavau žinutę, kad Arūnas išėjo. Galiu pasakyti, kad jis buvo vienas mano mokytojų. Gyvenimo mokytojų, manau...“, – teigia kūrėjas.
Anot J. Krisiūno, kuriant filmą kartu su A. Storpirščiu dažnai tekdavo atsisėsti ir pasikalbėti apie gyvenimą: „Jis niekada nėra pasakęs, kad pavargo, kam viso to reikia. Jei reikėdavo dar vieno dublio, jis stodavosi ir filmuodavosi iki tol, kol bus gerai.“
Režisierius sako, kad net pačiomis sudėtingiausiomis akimirkomis A. Storpirštis sakydavo, kad tokia jau jo profesija ir reikia stengtis tiek, kad būtų gerai. „Jis buvo nuostabus žmogus, be galo mylintis savo profesiją.“
„Tai didžiulė netektis ne tik Arūno artimiesiems, bet ir mums visiems“, – sako kino ir teatro aktorė Vaiva Mainelytė. Ji reiškia užuojautą aktoriaus šeimai, artimiesiems bei kolegoms, kurie jį pažino ir kurie su juo dirbo.
Aktorė pasakoja, kad kiek daugiau nei prieš tris dešimtmečius įvyko gražus jų susitikimas: „Pamenu, Lietuvos televizija filmavo juostą „Pelėkautai“, kurioje mudu su Arūnu atlikome pagrindinius vaidmenis. Įkūnijome sutuoktinius pensionato šeimininkus Ralstonus.“
Nors, anot V. Mainetytės, likimas lėmė, kad po šio vaidmens aktoriai mažai bendravo, jai visuomet būdavo labai malonu scenos partnerį pamatyti teatro scenoje, televizoriaus ar kino teatro ekrane. Aktorės atmintyje A. Storpirštis išliko kaip puikus kolega, scenos partneris, visuomet buvęs labai džentelmeniškas ir paslaugus, niekada neatsisakydavęs pagelbėti ar pasikartoti tekstą.
„Pamenu, su juo būdavo labai smagu pasikalbėti, Arūnas turėjo puikų humoro jausmą. Vadinau jį Lietuviškuoju Belmondo, įžvelgiau tam tikrų išorinių panašumų, – pasakoja žinoma aktorė. – Ir kaip aktorius jis buvo labai talentingas, jis visuomet atrasdavo personažo charakterį.“
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl A. Storpirščio mirties
Lietuvos vadovai reiškia užuojautą mirus žinomam teatro ir kino aktoriui Arūnui Storpirščiui.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė užuojautoje pabrėžė, kad A. Storpirščio vaidmenys nepalikdavo abejingų, nes buvo sukurti atiduodant visas talento jėgas.
„Kino ir televizijos filmų juostos išsaugos aktoriaus suvaidintus personažus, o žiūrovų atmintis – ir legendinius Jaunimo bei kitų teatrų spektaklius“, – rašoma prezidentės užuojautoje aktoriaus šeimai, bendražygiams ir visai Lietuvos teatro ir kino bendruomenei.
Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, „netekome iškilaus aktoriaus šalies teatro ir kino istorijoje sukūrusio daug įsimintinų vaidmenų“.
„Lietuvai netekus išskirtinės asmenybės, kino ir teatro legendos reiškiu nuoširdžią užuojautą Velionio artimiesiems, draugams, mokiniams, bendražygiams ir visai šalies aktorių bendruomenei. Linkiu dvasinės stiprybės“, – rašoma premjero užuojautoje.
Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, teatro ir kino legendos A. Storpirščio netektis yra netikėta ir skaudi menininkų bendruomenei ir visai Lietuvai.
Prisimena kaip draugišką ir šiltą žmogų
Drauge su A. Storpirščiu Justino Krisiūno filme „Dėdė, Rokas ir Nida“ yra tekę filmuotis ir modeliui Solveigai Mykolaitytė. Žinoma mergina negaili gerų žodžių garsiam aktoriui, o pokalbio metu neslėpė jaudulio.
„Kaip gaila sulaukti tokių žinių. Man yra tekę drauge su juo filmuotis. Turime ir bendrą nuotrauką. Man buvo garbė filmuotis su šiuo aktoriumi. Visada juo žavėjausi kaip aktoriumi ir jo kurtais personažais. Man jis pasirodė draugiškas, šiltas žmogus, atsimenu jį filmavimo aikštelėje besišypsantį. Labai labai liūdna išgirsti tokias naujienas“, - DELFI kalbėjo S. Mykolaitytė.
Garbė ir atsakomybė dirbti drauge
Aktorė Justė Zinkevičiūtė taip pat filmavosi minėtame filme drauge su A. Storpirščiu. Ji su liūdesiu reiškia užuojautą artimiesiems ir sako besididžiuojanti turėjusi galimybę dirbti su A. Storpirščiu.
„Sunku rinkti žodžius, labai liūdna, kad mus palieka tokie žmonės. Man buvo didelė garbė ir tuo pačiu atsakomybė dirbti drauge su Arūnu, nes jo talentas ne tik įkvėpdavo, bet ir įpareigodavo būti ne tik geresniu aktoriumi, bet ir žmogumi. Jis buvo iš tų, kurie pirmiausia atėję į filmavimo aikštelę paklaus, kaip tau sekasi, ar šiandien esi laimingas ir tik tada imsis darbų. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems ir didžiuojuos turėjusi galimybę dirbti kartu su Arūnas“, - sako Justė Žinkevičiūtė.
Kolegos A. Storpirštį atsimena kaip žavingą ir universalų aktorių
Antradienį mirusį žinomą teatro ir kino aktorių Arūną Storpirštį kolegos atsimena kaip universalų aktorių ir žavingą, šmaikštų žmogų.
„Jis buvo aktorius profesionalas, kuris visur tikdavo – net ir senatvėje, pasikeitęs. Jis visur surasdavo savo „arkliuką“. Buvo pakankamai išdidus žmogus, visada išlaikydavo tokį savo statusą“, – BNS sakė aktorius Kostas Smoriginas.
Su A. Storpirščiu, kurį draugai vadino Aru, nuo jaunystės bendravusi aktorė Gražina Baikštytė prisimena jo išskirtinį žavesį ir šmaikštumą.
„Jis toks lengvas, žavingas buvo ir labai šmaikštus, su geru humoro jausmu. Aišku, suprato, jog yra merginų svajonė iš tiesų, buvo labai gražus“, – kalbėjo ji.
K. Smorigino teigimu, šmaikštumo aktorius neprarado ir pastaraisiais metais.
„Labai gaila, dar per anksti buvo jam išeiti... Dar negaliu suvokti, ką tik sužinojau, todėl man šokas. Net negaliu sakyti „buvo“ – atrodo, ką tik kalbėjausi“, – netikėtai pasiekusią žinią BNS komentavo G. Baikšytė.
Su A. Storpirščiu besimokęs K. Smoriginas prisimena, kad jaunystėje jis buvęs labai sportiškas ir į krepšinį bei futbolą įtraukė visą kursą.
G. Baikštytė sako neseniai skambinusi A. Storpirščiui prašyti interviu knygai, tačiau šis atsisakęs, teigęs, jog neturi, ką daug pasakyti.
„Dabar aš suprantu, kad jis blogai gal jautėsi“, – svarstė ji.
A. Storpirštis eidamas 69 metus mirė antradienį, po ligos. Aktorius dar tą pačią dieną dirbo, įgarsino filmą.
Jis gimė 1950 metais Vilniuje, 1975-aisiais baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) aktorių laidą.
Tais pačiais metais jis pradėjo dirbti Jaunimo teatre sostinėje ir šio teatro trupei priklausė iki šiol.
Aktorius į Jaunimo teatrą atėjo su legendiniu vadinamu režisierės Dalios Tamulevičiūtės dešimtuku.
Šiame teatre A. Storpirštis sukūrė daugiau kaip 30 vaidmenų. Jis vaidino garsiuose Jaunimo teatro pastatymuose „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Škac, mirtie, visados škac“, „Pirosmani, Pirosmani“ ir kituose.
Aktorius kurį laiką dirbo nevalstybiniame Didžiajame Vilniaus teatre.
A. Storpirštis daug filmavosi ir Lietuvoje, ir anksčiau – Sovietų Sąjungoje. Jis vaidino „Amerikietiškoje tragedijoje“, „Chameleono žaidimuose“, „Ir ten krantai smėlėti“, „Žalstvykslėse“, „Žvaigždėje“, „Eurazijos aborigene“, „Dėdė, Rokas ir Nida“, kt., filmavosi televizijos serialuose, humoristinėje žinių laidoje „Dviračio šou“.
Jo gyvenimas buvo sudėtingas
Socialiniame tinkle "Facebook" prisiminimais apie A. Storpirštį pasidalino ir keliautojas, žurnalistas ir laidų vedėjas Martynas Starkus.
"Aš buvau jaunas pacukas, o jis – didelė kino ir teatro žvaigždė. Kažkada, berods 1992- ųjų gale, Rolandas Puolis pristatė man Arūną ir mes netrukus pradėjome kurti, matyt, pirmąjį komercinio radijo istorijoje pokalbių šou “Paplepėkim” per M-1. Tris kartus per savaitę, ne vienerius metus. Po tris valandas. Sako, būdavo temų, ar istorijų, kad studentai net paskaitas dėl jų praleisdavo. Kad girdėtų, kad paskambinti į laidą galėtų. Buvo fun. Žmonės jį mėgo, laiškus jam moterys gražius rašė, o aš augau šalia. Mokiausi. “Publika tave išduos, iškeis, tu po koncerto garsistui, apšvietėjui, rūbininkei padėkok, jie atsimins” - sakydavo jis. Arba: “aš – laisvas žmogus. Ir už gerą algą nebūsiu ten, kur man nėra polėkio.” Mes dažnai linksminomės kartu, išgerdavom, aišku, arba pas mano mamą ramiai pavalgyt nueidavom. Jo istorijos apie teatrą, kino filmavimų užkulisius buvo nesibaigiančios, niekada neatsibosdavo. Nors kartais ir keisdavosi. Jo gyvenimas buvo sudėtingas, bet mes visuomet puikai sutardavom. Ir vėliau, kai Arūnui teko palikti radiją, kai matydavomės gerokai rečiau, mums nereikėdavo daug kalbėti, užtekdavo, kad susitikus apsikabinam, nusišypsome vienas kitam. Ir diena šviesesnė. Jis buvo labai jautrus, jo akyse dažnai pamačius kažkokį, jam svarbų dalyką, ar išgirdus gražesnį žodį atsirasdavo ašaros. Ir jis jų nesigėdindavo. "Neturiu ko slėpt,"- sakydavo. Mano Mokytojas. Labai liūdna diena", - rašė M. Starkus.
Su kolegomis dalijosi prisiminimais
„Tai yra labai liūdna žinia. Kaip tik sėdime su kolegomis ir visi dalijamės prisiminimais. Ir supratome, kad tarp jų negalime rasti nė vieno blogo – vien tik linksmi, nuostabūs atsiminimai“, – Arūnas Storpirštis vaidino ne viename kurtame seriale – „Moterys meluoja geriau“, „Gedimino 11“, „Naisių vasara“, „Pasmerkti“ ir daugelis kitų. „Tad net ir klausti nereikia, ar jis buvo geras aktorius. Jis buvo vienas geriausių.... Man labai nesinori sakyti „buvo“. Taip, jis buvo labai organiškas, plastiškas, o tokias savybes retai rasi. Ir humoro jausmas jo buvo labai subtilus. Užkulisiuose jis turėjo tokį solidumą, kad niekas sau neleisdavo su juo nesiskaityti, visi visi elgėsi labai pagarbiai“, – Kai dar A.Storpirštis buvo jaunesnis, jis taip pat priklausė futbolo komandai „Prelegentai“, o pokalbiai apie sportą tęsėsi iki šiol. „Jis buvo didžiulis futbolo gerbėjas, todėl mudu betarpiškai bendravome, gi sportas yra neišsemiama tema“, - socialiniame tinkle "Facebook" rašė prodiuseris Rolandas Skaisgirys.