Progos smagiai praleisti vakarą ir garsiai pasijuokti nepraleido ir būrys įžymybių. Tarp žiūrovų buvo galima išvysti dainininkę Nataliją Bunkę su vyru Edgaru Eidėjumi, nuomonės formuotoją Karoliną Meschino, komiką Mantą Katlerį su sužadėtine Aiste Kabašinskaite, aktorius Gelminę Glemžaitę, Mildą Noreikaitę, Moniką Survilaitę, Šarūną Banevičių.
„Labai geras spektaklis buvo, net žandus skauda, nieko nenoriu išduoti, bet Telšiai turit pamatyt“, – po peržiūros savo nuomonę socialiniuose tinkluose išreiškė N. Bunkė.
Kaip rašoma pranešime spaudai, M. Katleris, po spektaklio atėjęs pasveikinti aktorių į užkulisius, negailėjo pagyrų ir juokais klausinėjo, ar neatsirastų ir jam koks epizodinis vaidmuo. M. Stonkaus scenos partnerės komedijoje „Gal nedarom tragedijos“ G. Glemžaitė ir M. Noreikaitė pagaliau galėjo pasijusti tiesiog žiūrovėmis ir skaniai pasijuokti drauge su visais.
„Labai gerai, juokėmės garsiausiai“, – nepaliovė plačiai šypsotis abi net spektakliui pasibaigus.
Premjeros akimirkos:
„1410. Valanda prieš mūšį“ – įspūdingos scenografijos, išskirtinis ir Lietuvoje itin reto žanro sceninis darbas. Tai istorinė absurdo komedija apie du karius, kurie, likus valandai iki Lietuvai lemtingo Žalgirio mūšio, supranta, kad nenori į jį eiti.
Spektaklio režisierius – Antanas Obcarskas, kompozitorius – Rolandas Venskys. Dailininkas – Vitalis Čepkauskas. Vaidina: Mantas Stonkus, Justinas Jankevičius, Vanilla Killa B ir balandis.
„Rimti rašytojai, rimtas režisierius, rimtas kompozitorius, rimčiausia scenografija ir kostiumai, aišku, ir laikmetis labai rimtas. Prie viso to pridėjome daug juodo humoro, satyros, sarkazmo, absurdo ir didelį kiekį improvizacijos. Viską sudėjus, gavom žaidimų aikštelę, kurioje mes su Justinu ir Vanilla Killa B visiškai pasineriame į viduramžių aktualijas, kurios kažkaip netyčia labai sutampa su šiandieninėmis. Aišku, tik tai, kad tiek viduramžiais, tiek ir dabar – žmonės gyveno, pykosi, kariavo, ginčijosi, juokėsi, kūrė sąmokslo teorijas, piktinosi valdžia, augino vaikus, sveikatinosi, svaiginosi, mylėjosi, žaidė, bet svarbiausia – tikėjo Lietuva ir jos ateitimi“, – sako M. Stonkus.
Jo įkūnijamas Skomantas – žemaitis gimęs ir augęs pelkėje. Gyvenimas ten niekada nebuvo nei lengvas, nei turtingas. Negavęs išsilavinimo ir toliau savo pelkės nematęs, Skomantas tiki prietarais, burtais, sąmokslo teorijomis, jam niekas nėra vienareikšmiška. Jei vertintume šių dienų kontekste, Skomantas – paprastas geras žmogus iš provincijos, šeimos vyras, tradicinių vertybių puoselėtojas.
J. Jankevičiaus įkūnijamas Justenis, galima drąsiai sakyti, yra visiška Skomanto priešingybė. Vilnietis, moka skaityti, buvo Prahoje, turi madingiausio modelio šarvus. Jo manieros rafinuotos, jis net perdėm elegantiškas ir snobiškas. „Nemiga, nervai, stresas, ieškojimas, neviltis, atradimas, džiaugsmas... ir padarėm kažką, ko Lietuvoj dar nėra buvę“, – sakė J. Jankevičius.
Jei Skomantas nuo pat pradžios buvo labai ryškus ir aiškus veikėjas su visa į stalčius sudėliota savo negudria filosofija, tai Justenis spektaklio kūrimo procese patyrė nemenkų transformacijų ir perturbacijų, kol pagaliau atrado savo vietą ir tarsi deimantas sužibo visomis vaivorykštės spalvomis. Nors J. Jankevičiaus personažo kelias iki scenos ir buvo labai duobėtas, aktoriui pagaliau puikiai pavyko „atrakinti“ jo esmę ir mėgautis buvimu scenoje.
Antraeilio Ūdrio vaidmens atlikėjas Vanilla Killa B, kaip ir M. Stonkus, yra stand-up komikas, tačiau skirtingai nuo jau nemenką teatrinį bagažą susikrovusio profesionalaus kolegos, yra visiškas scenos naujokas. Vaidmuo jam atiteko dėl tinkamos išvaizdos, juokingų manierų ir charakteringos kalbėsenos. Tarp stand-up komikų, jis – gana išskirtinė ir originali asmenybė. Būtent ji ir nulėmė Ūdrio charakterį. Kunigaikščio Vytauto ryšininkas Ūdrys kelia juoką vos pasirodęs scenoje.
Pagrindinė Ūdrio užduotis – priversti Skomantą ir Justenį kautis „Žalgirio“ mūšyje. Abu vyrai buvo pašaukti atlikti savo pareigos Lietuvos didžiajai kunigaikštystei. Paprastam žmogeliui Skomantui mūšyje skirtos pirmosios, mirtininkų, linijos, o Justenis sau per pažintis išsirūpino saugesnes pozicijas.
Tačiau iki tų pozicijų nei vienas neprieina. Du priešingi vienas kitam pasauliai, dvi, atrodo niekada sąlyčio taškų nerasiančios Lietuvos, visai netyčia susikerta miške šalia mūšio vietos. „Per tą paskutinę emocijų kupiną valandą įvyksta tektoninis šių asmenybių pasaulėžiūros lūžis. Trumpalaikis, bet visiškas lietuvių genetinio kodo susivienijimas“, – sako spektaklio režisierius Antanas Obcarskas.
„1410. Valanda prieš mūšį“ – ironijos, alegorijos, autobiografinių juokelių, absurdiškų situacijų bei meistriško žongliravimo laikmečių faktais ir elementais prisotintas spektaklis. Tuo pačiu tai ir nūdienos aktualijas jautriai atliepiantis filosofinis-patriotinis kūrinys, leidžiantis žiūrovui suprasti, kad net maži asmeniniai pasirinkimai gali lemti tautų ar visuomenių likimą.
„1410. Valanda prieš mūšį“: vasario 3 d. – Šiauliuose, 6 d. – Utenoje, 7 d. – Telšiuose, 8 d. – Mažeikiuose, kovo 13 d. – Kaune, 26 d. – Vilniuje, 30 d. – Palangoje, balandžio 6 d. – Klaipėdoje, 10 d. – Šiauliuose, 17 d. – Panevėžyje.