„Homoseksualai (oi, soriukas... vištiniai vyručiai) reikalauja atskirų nuo visų gydymo įstaigų. Vaje, noriu ir aš, kad jiems būtų išskirtinės sąlygos: gili duobė, neprieinama kitiems, srutos, pilamos į tą duobę, nes vis vien jiems taip patinka, atskiras gydymas, kur nėra jokių gydytojų, nes jie vis vien nebepagydomi“, – savo feisbuko puslapyje pareiškė renginių vedėjas K. Medelis.
Ši vyro pozicija sukėlė nemenką diskusiją, kurioje netrūko ir jį palaikančių, ir jį kritikuojančių asmenų.
„Labai stipriai sukritikuosiu Medelį, – rašė vienas vyras. – Viena yra linksmai pasišaipyti iš homoseksualų norų ir užmojų, kurie, beje, dažnam kelia šypseną, bet visai kas kita vadinti juos kuo?“
Pats K. Medelis savo nuomonės nekeitė ir vėliau.
„Aš įsitikinęs, kad jei ir būčiau mokslų daktaras, šūdų karalių niekada nesuprasiu ir jei būčiau likęs paskutinis neišsilavinęs šiame pasaulyje, aš būsiu vyras ir gerbsiu tikrą moterį, vyrą, vaiką, galų gale, žmogų! Man visiškai nesvarbi tavo nuomonė, jei ji apie gėjus yra ale liberali, – jį kritikavusiai merginai atsakė K. Medelis, kuris vėlesniuose komentaruose buvo dar griežtesnis. – Geriau griovių kasti, nei pyderams vesti (renginius –aut. past.).“
Su homoseksualais nedirbtų
DELFI susisiekus su K. Medeliu, šis patikino, kad įrašą iš feisbuko pašalino pats, tačiau savo nuomonės esą neatsisako ir neketina keisti.
„Pašalinau, nes keli žmonės pradėjo smarkiai pykti, o man nepatinka, kai „ant mano sienos“ pykstasi“, – kalbėjo vyras. Vis dėlto jo nuomone nepatenkinti feisbuko vartotojai įamžino diskusiją ekrano nuotraukose ir jomis besidalydami reiškė pasipiktinimą K. Medeliu.
Pasidomėjus, ar vyras po diskusijos neketina pakeisti savo nuomonės ir ar jis pats nelaiko to nesantaikos prieš homoseksualus kurstymu, jis buvo griežtas: „Ne, turiu savo nuomonę šiuo klausimu. Jei tai kurstymas – galbūt, nieko gero. Bet aš tik savo nuomonę pasakiau. Ištryniau tik dėl to, kad žmonės tarpusavyje pradėjo pyktis. Paėmiau ir pašalinau. Kam man reikalingas toks įrašas, kuriame yra tokie dalykai?“.
Diskusijose renginių vedėjas K. Medelis taip pat pabrėžė, kad atsisakytų dirbti su homoseksualais. Tą patvirtino ir pokalbio su DELFI metu. „Tikrai atsisakyčiau, – tvirtino K. Medelis, tačiau nepaaiškino, kaip suprastų, jog jo klientas – homoseksualus. – Negaliu atsakyti, nes niekada neturėjau tokio užklausimo ir manau, kad neturėsiu. Tie žmonės tegu tarpusavyje bendrauja.“
Ar tokia jo pozicija nepakenks jam, kaip renginių vedėjui, K. Medelis negalėjo atsakyti.
Advokatas: manytina, kad buvo skleidžiama neapykanta bei netolerancija
DELFI susisiekus su advokatu Karoliu Rugiu, šis teigė, jog šį K. Medelio pasisakymą galima laikyti nesantaikos kurstymu: „Įvertinus pateiktą įrašą internetinio portalo (socialinio tinklo) www.facebook.com paskyroje, manytina, kad buvo skleidžiama neapykanta bei netolerancija, kurie buvo nukreipti į tam tikrą socialinę grupę. Atitinkama socialinė grupė buvo įžeidinėjama ir išjuokiama, ją diskriminuojant bei menkinant jos orumą dėl seksualinės orientacijos. Darytina išvada, kad paskelbtas įrašas skatino seksualinės orientacijos diskriminaciją, skatino jiems neapykantą, o pati veika buvo atlikta socialiniame tinkle, kuriame informacija yra viešai prieinama didelei visuomenės daliai“.
Anot K. Rugio, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (25 str.) yra įtvirtinta laisvė reikšti ir skleisti informaciją, tačiau tuo pat yra ir pažymėta, jog saviraiška nesuderinama su nusikalstamais veiksmais: tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
„Vienas saviraiškos laisvės įgyvendinimo apribojimo atvejų nustatytas Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje, kuriame numatyta, jog kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę yra nusikaltimas, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė. Šio baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – žmonių lygiateisiškumas. Papildomi objektai yra visuomenės saugumas, taip pat žmogaus gyvybė, sveikata, orumas“, – teigė advokatas K. Rugys.
Ir nors advokato teigimu K. Medelio nuomonė yra lygintina su nesantaikos prieš homoseksualus kurstymu, Lietuvos teismų praktika yra įvairi.
„Lietuvos teismų praktikoje ne visada tokie veiksmai yra vertinami kaip nusikaltimai. Teismai nors ir konstatuoja, jog dalyvių ekscentriškas elgesys tikrai neprisideda prie visuomenėje kitokias pažiūras turinčių asmenų tarpusavio supratimo bei tolerancijos ugdymo, tačiau didelę reikšmę suteikia Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies nuostatoms, konstatuodami, jog šeima – kaip konstitucinė vertybė, yra vyro ir moters sąjunga įvairiais pagrindais.
Teismų praktikoje pasisakoma, jog baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Todėl vien neetiškų pasisakymų viešojoje erdvėje ne visada užtenka baudžiamajai atsakomybei kilti, kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai“, – teigė K. Rugys.