Jūsų karjera prasidėjo gana anksti, buvote jaunas vaikinas. Į radijo eterį jus priėmė tik iš trečio karto?
Tikrai, taip. Jei neklystu, man buvo 21 metai. Su draugais buvome įsirengę kambariuką devynaukščio rūsyje ir ten klausydavome M-1 ir kitų radijo stočių. Tuo metu pamačiau M-1 skelbimą, jie ieškojo vedėjo ir nuėjau. Pirmąkart buvau visiškai nepasiruošęs, o trečią kartą paėmė. Matyt, buvau gerokai įkyrėjęs, tai ir paėmė (šypsosi).
Staiga iš paprasto vaikinuko tapote žvaigžde. Kaip pasikeitė gyvenimas? Ir kokie buvo pirmieji honorarai?
Pati pradžia buvo tokia, kad apie pinigus išvis nekalbėjome. Pirmus tris mėnesius buvo mokymasis, dirbdavome ir naktimis. Jokių žvaigždiškumų nebuvo, bet vėliau, kai įsivažiavau, programų vadovas, Donatas Bučelis, pradėjo duoti daugiau laidų. O vėliau sukūrėme laidą „Pabudome ir kelkimės“, kur jau galėjome dovanoti dovanas klausytojams: ir automobilį keitėme iš seno į naują, ir piniginius prizus dalijome. Visa tai išpopuliarino ir mus kaip vedėjus. Tada visas radijas tapo žvaigždėmis.