Mums besikalbant Daiva pradėjo ruoštis gimtadieniui, o ją viešbutyje pamačiusi bičiulė suskubo padovanoti aukso spalva dekoruotą piniginę. „Tam, kad pinigus pritrauktų. Puiki dovana. Labai graži“, – su šypsena dėkodama draugei sakė pašnekovė.
Kitų dovanų jai dar teks palaukti, tačiau svarbiausia dovana ji vis dėlto laiko emocijas ir smagią šventę su bičiuliais.„Man gimtadienis visada yra nemaža šventė ir esu tas žmogus, kuris laikosi nuomonės, kad jei esi sveikas, gyvas ir gali mėgautis gyvenimu, tai ir reikia daryti čia ir dabar. Niekada nežinai, kokia bus kita diena ar kiti metai.
Visus gimtadienius švenčiu taip, kaip pavyksta ir paprastai per tikrąjį gimtadienį pabėgu iš Lietuvos. Vėliau būna labai gera grįžti. Žinoma, nepabėgsi nuo šventės. Ir jau dabar žinau, kad savaitgalį švęsiu su šeima, draugais ir kitais artimaisiais Lietuvoje. Tai bus trečioji ar ketvirtoji gimtadienio serija“, – juokėsi sukaktuvininkė.
Tiesa, ji kasmet stengiasi keisti šalį, kurioje sutinka gimtadienį, tačiau tiek šiemet, tiek praėjusiais metais bičiuliai taures už jos sveikatą kėlė Kipre. „Galbūt būtų buvę kitaip, bet bičiulės sakė, kad jos Kipre dar nebuvo, todėl nusprendėme čia keliauti ir šiemet. Daina (pašnekovės bičiulė ir atlikėja Daina Bilevičiūtė) paskambino iš Londono ir pasakė, kad perkam bilietus ir vykstam. Sutikau (juokiasi). Skirtumas tik tas, kad praėjusiais metais buvau pietinėje dalyje, o šiemet gimtadienį sutinku šiaurinėje dalyje. Pietinė dalis – graikiškoji, – šiaurinė – turkiškoji. Atrodo, kad tarsi skirtingos šalys. Skirtumas tikrai didžiulis.
Su mumis atvažiavo ir būrelis moterų iš Alytaus ir viena jų vakar šventė gimtadienį, todėl turėjome šventę ir vakar, o šiandien – dar vienas gimtadienis“, – skuba paaiškinti žinoma moteris.
Daiva sako, kad gyvenimas negali būti negeras kai gali sau leisti pakeisti gyvenamąją vietą, išvažiuoti ir turi būrį puikių draugų. Pasiteiravus, ko jai reikėtų palinkėti šiemet, D. Tamošiūnaitė susimąstė: „Ko man reikėtų? Turbūt materialių dalykų ir nesupasakosiu. Tradiciškai palinkėkite man meilės, sveikatos ir labai norėčiau, kad nesumažėtų mano bičiulių ratas ir tuos žmones turėčiau laba ilgai savo gyvenime.
Galvodama apie save, žinoma, galvoju apie artimuosius, drauges, kolegas, bičiulius ir tikrai noriu, kad jie būtų šalia. Jei kurią nors gimimo dieną reikėtų būti vienai ir neturėti to šilto debesies, kurį sukuria artimieji, būtų liūdna. Nesvarbu ir koks tas stalas. Tik žmonių tų pačių labai norėčiau“.
Besišypsodama moteris atskleidė, jog meilės linkėti reikėtų ne be reikalo. Jos širdis šiuo metu laisva, nors „visomis kitomis prasmėmis joje visada daug meilės“.