Gimimo dienos proga savaitgalį A. Grigaliūnienė pasidalijo jautriu įrašu. Ji neslėpė, kad laukia įdomūs metai ir davė sau ypatingą pažadą. Šiuo įrašu ji sutiko pasidalinti su „Delfi“ skaitytojais.
„44 gyvenimo laiškas sau.
Mamos palatoje gulėjo trys močiutės. Jau pirmomis dienomis viduje susikūriau joms savo vardus. Neklausiau tikrųjų, matyt, iš išgąsčio neprisirišti, nes palata ir jų būklė, sakykim – aštri.
Ponia Braškė – žila, nepaprastai maloni, beveik nuolat tyliai besišypsanti. Net tuomet, kai skauda. Ponia Valgyt Gert. Sunku net pasakyti, kiek jai metų, akla, rodos, gyvenimo paskutinioji, o ji – labai alkana. Ir šūkauja vis: „Valgyt, gert“. Galiausiai – Ponia Stebėtoja. Galėtų gal vadintis ponia Felicija. Dar galėtų būti mokytoja. Griežta, bet teisinga ir labai gera. Na ir, aišku, Mama, kurios akys nuo vaistų tai labai toli, o karts nuo karto sugrįžtantis Staselės smalsumas per sekundę nuramina širdį ir suteikia vilties.
Ligoninėje šiomis savaitėmis praleidau nemažai laiko. Močiučių artimųjų praktiškai nesutikau. Prižiūrėdama Mamą – padedu visoms. Neįtikėtina, kuomet vandens stiklinės padavimas, šukavimas, maitinimas arba pagalvės už nugaros pataisymas žmogui reiškia geresnį ir patogesnį buvimą tą akimirką. Kai tik tiek pakanka.
Žiūriu į tas močiutes, suriestas ligų, ir galvoju. KIEK kartų jos visko gyvenime atsisakė dėl kitų gerovės: artimų, šeimos, vaikų, darbų ir draugų. KIEK jos visko padarė ir sukūrė per negaliu. KIEK jos kartų gyvenime save atidėjo „geresniems laikams“. O per tuos atidėjimus laikas pabėgo. Vaikai užaugo ir išėjo. Kaip ir vyrai, draugai. Pasibaigė ir darbai. Liko tik prisiminimai, pavargę kūnai, silpnumas ir skausmas. Tą skausmą, bent kelios jų ir šiandien meistriškai sugeba transformuoti į šypseną.
Žiūrėjau į jas visas vieną iš popiečių ir tyliai joms pažadėjau. Kad savo 44-ojo gimtadienio proga aš sugrįšiu pas save, klausysiu savęs, mylėsiu save ir būsiu taip, kad gyvenimo pabaigoje galėčiau pasakyti: aš gyvenau. Su meile, su klaidom, su mažais ir dideliais pasiekimais, teisingai, o kartais gal ir visai ne, džiaugsmingai ir skausmingai, bet AŠ GYVENAU. Aš išdrįsau.
Dėkoju visiems už sveikinimus. Jie šiais metais tikrai stebuklingi ir nuoširdūs, o gausa – stebinanti. Nei vieno jų nepriimu kaip duotybės, o vertinu ir saugau.
Daugiau nei simboliška 44 gyvenimo laišką sau rašyti ligoninėje. Bet juk ir atėjome visi į šią nuostabią planetą mokytis, mylėti ir gyti.
Su dar vienu gimimu sveikinu pati save. Laukia įdomūs metai“, – rašė A. Grigaliūnienė.
Po šiuo įrašu moteris sulaukė ne vieno sveikinimo praėjusio gimtadienio proga ir linkėjimų.
„Tik mylėdama save galėsi dalintis meile su kitais. Su nuostabiu gimtadieniu“, „Agne, tikrai Tavęs dar laukia daug liūdesio ir dar daugiau džiaugsmo, būk laiminga ir imk viską ką Tau siūlo kiekviena situacija, šaunuolė, labai gražus aprašymas. Mamytei linkėjimai ir apkabinimai“, „Stiprybes Jums! Tikrai nelengva praeiti šį etapą“, – pastebėjo A. Grigaliūnienės sekėjai.
