Jo kolekcija „Vilties burbulai“ buvo pati originaliausia, kostiumai - sudėtingiausi, o modeliai - dažnai neatpažįstami. Dalis modelių išvydę, kokius kostiumus teks dėtis, atsisakė dalyvauti kolekcijos aprodyme.
Atėjęs į atranką dizaineris suprato, kad tradiciniai modeliai vaikinai nemoka vaikščioti su aukštakulniais. O tokių batų, kuriais maskvietis rengėsi papuošti vieną kolekcijos modelį vaikiną, bijo net moterys. 25 cm kulniukas - ekstremalus aukštis net prisiekusiai „louboutinų“ gerbėjai.
Tada organizatoriai prisiminė, kad G.Ivanauskas spektakliuose ne tik vaikščiojo, bet ir šoko apsiavęs batus aukštais kulnais. „Kai pamačiau, kokius batus dizaineris man rengiasi auti, išsigandau. Su 25 cm kulniuku gyvenime neteko eiti. Net pastovėti buvo sudėtinga, prie jų 15 cm pakulnės batai yra kaip šlepetės“, - pasakojo Gytis.
Batai buvo trimis dydžiais didesni, nei aktoriaus koja. „Kišome į priekį popierių, dėjome silikono įklotus, kad koja neslystų. Padėtį sunkino ir tai, kad kostiumas buvo labai aptemptas, siauras. Sunkiai galėjau kvėpuoti ir beveik nieko nemačiau. Apėmė iki tol nepatirtas klaustrofobijos jausmas. Suvokiau, jei pradėčiau dusti, pats negalėčiau iš jo išsivaduoti“, - nemalonius pojūčius prisiminė beveik valandą su kostiumu prabuvęs G.Ivanauskas.
„Kai ėjau podiumu, neapleido vienintelė mintis: privalau nenusidrėbti ir nepamesti batų, kurie katastrofiškai slydo nuo kojos. Likus keliems metrams iki podiumo pabaigos, vienas vis tiek nukrito. Gerai, kad kolekcija buvo teatrališka ir anarchiška. Suvaidinau, kad taip ir turi būti: pakėliau batelį ir šiaip taip nusigavęs iki sienos vėl apsiaviau“, - sakė modeliu-ekstremalu tapęs aktorius.
Už šį sudėtingą darbą jis negavo jokio atlygio. Anot G.Ivanausko, įprasti modelių honorarai Lietuvoje juokingai maži, kad nevertėjo vargintis. Sumokėti tiek, kiek pagal sudėtingumą ir modelio unikalumą reikalavo situacija, rengėjai neturėjo galimybės.
G.Ivanauskas demonstruoja madas galerijoje:
