Susisiekus su ypatingų drabužių kūrėja R. Kvaščevičiūte, kuri pasidalino šiltu ryšiu, bendraujant su žinoma nuotaka, savo ant balto popieriaus lapo išlieta istorija ji sutiko pasidalinti ir su „Delfi“ skaitytojais.

Žemiau pateikiamas originalus, neredaguotas autorės tekstas.

Nuotakos istorija – tarp eilučių

Ši istorija bus šviesi ir šilta kaip vidurvasaris. Ji kvepės, kaip kvepia sodas – pilnas gėlių, dūzgiančių bičių ir pernokusių uogų. Arba kaip liepos saulė vidurdienį, kai užmerki akis, o ji be atsiprašinėjimų skverbiasi pro akių vokus. Na, tik jei jums kvepia saulė... nes man kvepia. Dar ši istoriją skambės, kaip skamba Audrey Hepburn dainuodama „Moon River“, sėdėdama ant palangės su paprastučiais džinsais, plaukus apsijuosusi rankšluosčiu, melancholiškai žvelgdama į tolį. Neįgudusiam žvilgsniui – paprasta, bet jei pažvelgsite dar kartą – vienintelė tokia. Neįmanoma atitraukti akių.

Moon river, wider than a mile

Crossin’ in style someday

Apie Gretos suknelę kalbėti neįmanoma, nepasakojant apie pačią Gretą. O pasakoti, kaip man norėtųsi, kiek droviuosi, nes žinau, kaip ryjama bet kokia informacija apie žymius žmones. Ne, negalvokit... pasitikiu jumis – savo skaitytoju – bet žinau, kad paleidus žodį jo nesusigrąžinsi. Dar daugiau – ne tik pasitikiu savo skaitytoju, bet tikiu, kad esate jautrūs, sumanūs, įžvalgūs, todėl kalbėsiu apie procesą, o jūs gebėsite skaityti tarp eilučių.

Turiu pripažinti vieną didelę ir svarbią, net kritinę pamoką, kurią man atnešė šis kūrybinis procesas ir klientė – kokia didžiulė dovana yra gebėjimas klausytis ir girdėti save.

Ne visos nuotakos žino, kokios šventės nori – jos mėtosi ir vėtosi tarp estetikų, skirtingų stilistikų, detalių. Daugeliu atvejų galiu padėti ir patarti, pasakyti, ką manau iš kelių perspektyvų, pabūti ir dizainere, ir jūsų drauge, kartu pasvarstyti, kaip šventė atrodys draugams, tėvams, ieškoti kompromisų, bet galutinis sprendimas vis tiek turi būti jūsų. Jei tokia sumišusi nuotaka manimi pasitiki ir perleidžia galutinį sprendimą man – puiku. Padarau, kaip manau esą geriausia – jai nebereikia sukti galvos, o aš, kaip kūrėja, lieku rami ir patenkinta, nes įgyvendinu savo viziją. Bet jei nuotaka nenori man atiduoti sprendimo, o pati blaškosi ir nerimauja, šimtą kartų apsigalvoja – kvepia bėda.

Ne kartą mačiau, kaip akistatoje su sprendimu Greta sekundei nurimsta, skvarbiu žvilgsniu perveria variantus ir šiek tiek patylėjusi šauna atsakymą. O tas atsakymas nebūtinai sutapdavo su mano dizaineriškais norais. Na, žinot, aš kartais noriu daugiau, riebiau, nėrinių ir karoliukų, siuvinėjimų ir dekoro, tad atsargiai matuoju ribas, kiek klientės man leidžia. Kūrybiniame procese retsykiais švelniai stumtelėdavau Gretą, bandydavau vis pakreipti, gražiai apkalbėti, saldžialiežuvaudama rodydavau, kaip dar galima, o dar va kitaip ir, žinot, ji visada įsiklausydavo, apsvarstydavo siūlytus variantus, dar sekundei grįždavo į save, o tuomet pasakydavo – ne, čia ne apie mane. Taip tvirtai ir ramiai, be abejonės ar klausimo.

Koks grožis taip pažinti save, gebėti nukeliauti į širdį, pasitarti ir grįžti. Ne apie ją. Viskas. Kartais sulaikydavau kvapą, stebėdama šitą magišką triuką ir, pabandžiusi užkerėti Gretą, pati likdavau pakerėta.

Na, prisipažinkite ir jūs, kokios laukėte suknelės? Korseto, drapiruočių, žvynelių, plunksnų, milžiniško sijono, dešimties pasijonių ir penkių metrų šleifo? Ne apie ją. Ir ne tokia ši istorija.

My dream maker, heartbreaker

Wherever you’re goin’, I’m goin’ the same

Tiesa, mūsų suknelė vos vos netapo tokia, kokios laukėte. Pirmieji eskizai žadėjo korsetą, drapiruotes, nėrinius ir karoliukus – jau viskas buvo sutarta ir patvirtinta. Greta išėjo laiminga, aš skersai išilgai naršiau audinius, kai po kurio laiko sulaukiau žinutės: „Jaučiu, kad ne apie mane.“

Ir pabaigai norėčiau palinkėti visoms būsimoms nuotakoms – nesvarbu, mano ar ne – turėti drąsos būti savimi, ieškoti unikalumo ir kurti savo autentiškas istorijas. Kaip dizainerė, dievinu milžiniškas suknias, milijoną metrų nėrinių ir antra tiek siekiančius nuometus, bet dar labiau žaviuosi tikrumu, kuris yra pats ryškiausias.

Skaitot tarp eilučių?

Life’s just around the bend, my friend

Moon river and me

Vestuvių akimirkos – nuotraukų galerijoje:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją