Režisierius bus laidojamas Šiluvos miestelio kapinėse. Jo šeima pageidavo, kad laidotuvės būtų privačios. Gerbdami šį norą žmonės rinkosi prie „Meno forto“ ir nešini baltų gėlių žiedais rimties minute lydėjo teatro genijų.
Į paskutinę jo kelionę palydėjo gausus būrys teatralų: Rolandas Kazlas, Algirdas Dainavičius, Dalia Ibelhauptaitė, Kristina Kazlauskaitė, Rasa Samuolytė, Monika Vaičiulytė, Sigitas Račkys ir kt. Atsisveikinti šiandien atėjo ir profesorius Vytautas Landsbergis.
Dar vakar žinomam teatralui būtų suėję 66 metai. Žinia, kad lapkričio 20-ąją anapilin iškeliavo vienas garsiausių Lietuvos teatro režisierių Eimuntas Nekrošius, tapo skaudžia ne tik jo artimiesiems, draugams, bet ir tūkstančiams gerbėjų visame pasaulyje.
Vakar, trečiadienį, nuo pat ryto visi norintieji pagerbti teatralą rinkosi į Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje vykusias mišias. Kiek vėliau į „Meno Fortą", kur pašarvotas režisieriaus kūnas, atvyko ir šalies prezidentė, gėlėmis nešini gerbėjai. Daugelis neslėpė, kad pasiilgs talentingo kūrėjo ir dabar jausmingai prisimena visus matytus jo spektaklius.
Žinoma aktorė Larisa Kalpokaitė sakė, kad skaudi žinia šokiravo ir ją. Tačiau režisierius visada liks gyvas jo kolegų ir gerbėjų atmintyje. Svarbiausia yra tai, kad lieka prisiminimai.
„Žinoma, iš pradžių ištinka šokas, bet po kurio laiko, praėjus parai, pradedi suprasti, ko netenki. Atrodo, kad visada buvo šalia ir žinojome tai. Dirbi, galbūt svajoji gauti vaidmenį, o čia staiga jo nebėra. Tai yra labai skaudu. Mes susipažinome asmeniškai ir artimai pradėjus repetuoti „Meilė ir mirtis Veronoje" 1996 metais.
Man teko tokia garbė ir galiu pasakyti, kad tai buvo be galo teisingas ir tiesus žmogus, kuris visiškai negalėjo meluoti. Buvo tokia istorija ir tuo tik įsitikinau. Už tai jį labai gerbiu, o atmintyje liko daug gerų prisiminimų", – sakė ji.
Tiesa, ne vienas teatralas užsiminė ir apie E. Nekrošiaus širdies problemas. Jo artimas bičiulis ir garsus aktorius Adolfas Večerskis sakė, kad tai ir jam nebuvo naujiena jau daugelį metų. Seniai gydytojų prognozės išgąsdino ir patį režisierių.
„Seniai žinojome, kad jis turi (sveikatos aut. past.) problemų, bet vis sakydavau jam, kad nerūkytų, kad rūpintųsi savimi. Tačiau iš tiesų prieš septynis metus buvo blogai. Buvo krizė ir vėliau būklė stabilizavosi. Tačiau jis vis tiek niekada nesiskundė. Prisimenu ir dar vieną mūsų susitikimą. Tai buvo seniai ir turbūt daugiau nei dvidešimt penki metai praėjo nuo tos dienos.
Mes tuomet vaikščiojome Verkių parke. Ką gi gali vyrai Verkių parke veikti... Jis buvo Santariškėse (dabar Santaros klinikos) ir gydytojai sprendė jo širdies problemą. Kalba ėjo apie širdies operaciją ir jam buvo baugu. Tuomet gydytojai rado tiesioginį ryšį tarp nervinės sistemos ir širdies sutrikimų. Kiekvienas jautrumas ar nervinis sutrikimas jį, kaip ir kiekvieną žmogų, ardė", – kalbėjo žinomas kultūros atstovas.
E. Nekrošius gimė 1952 metų lapkričio 21 dieną Pažobrio kaime Raseinių rajone. Režisieriui trečiadienį būtų sukakę 66 metai.
1978 metais E. Nekrošius baigė teatro režisūros studijas A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje, grįžęs į Lietuvą režisavo Kauno dramos teatre, Lietuvos valstybiniame jaunimo teatre, 1993–1997 metais buvo Lietuvos tarptautinio teatro festivalio LIFE režisierius.
1998 Vilniuje įsteigė teatrą studiją „Meno fortas", buvo jos meno vadovas. Pripažinimą režisieriui pelnė jo Jaunimo teatre pastatyti spektakliai „Kvadratas", „Pirosmani, Pirosmani", „Meilė ir mirtis Veronoje", „Ilga kaip šimtmečiai diena", „Dėdė Vania". Į Lietuvos teatro istoriją pateko festivaliui LIFE sukurtas „Hamletas". Režisierius daug dirbo užsienyje – Italijoje, Rusijoje, Argentinoje. Pernai su spektakliu „Cinkas" pagal Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knygą E. Nekrošius po 26 metų pertraukos grįžo į Jaunimo teatro sceną.
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre E. Nekrošius yra režisavęs keletą operų. Jo spektakliai ne kartą skynė laurus tarptautiniuose festivaliuose.
1995 metais jis pripažintas geriausiu festivalio „Baltijskij dom" režisieriumi. Už geriausią spektaklį, sukurtą Rusijoje, 2004 metais E. Nekrošius pelnė specialų žurnalistų ir teatro kritikų prizą „Auksinė kaukė", taip pat buvo apdovanotas Europos Tarybos įsteigtu Naujosios teatro realybės prizu, „Auksiniu scenos kryžiumi", Nacionaline kultūros pažangos premija. 1997 metais režisieriui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija. E. Nekrošius yra apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Didžiuoju Kryžiumi, Italijos Respublikos Komandoro ordinu.