„Kalėdos nėra tik data, tai – jausmas, kurį sudaro keletas pagrindinių ingredientų: bendrystė, tradicijos, jaukumas, gerumas bei, žinoma, šeima ir draugai. Todėl šį vakarą pakvietėme bičiulius susiburti praleisti laiką drauge, pasigrožėti garsiausio šalies dekoratoriaus Manto Petruškevičiaus puošta Kalėdų eglute, pasiklausyti kalėdinių dainų, pasidaryti lietuvių kūrėjų mugėje ir prisiminti tai, kas iš tiesų yra svarbu“, – kalbėjo vakaro organizatoriai.
Visas Stiklo kvartalas, kur ir vyko šventinis vakaras, visų pirma alsuoja bendryste, rašoma pranešime spaudai.
„Bendruomenės susikūrimo idėja atsirado dar 2018 metų rudenį, kai šio kvartalo verslo bei kultūros žmonės susirinkome ir visi kartu nusprendėme, kad ši vieta vadinsis „Stiklo kvartalu“ – dėl beveik 500 metų stiklo gamybos ir prekybos tradicijos ir dėl to, kad šiame kvartale dar 20 amžiaus pradžioje buvo net trys Stiklo vardo gatvės. Nuo tada mes visi kartu veikiame, jog ši vieta būtų pati jaukiausia ir patraukliausia Vilniaus senamiesčio erdvė.
Visiems vietos verslams linkiu bendradarbiauti ir siekti darnos. Sėkmės ir džiaugsmo jos pasiekus. Sveikinu šio kiemelio šeimininkus, kad taip rūpinasi aplinka ir sukuria nuostabius įspūdžius. Sveikinu visus su gražiausiomis metų šventėmis. Lankykite Stiklo kvartalą!“, – kalbėjo Stiklo kvartalo bendruomenės idėjos autorė Julija Janus.
Bendruomeniškumo jausmą sustiprino ir visų susirinkusių bendrai atlikta kalėdinė giesmė „Tyli naktis“.
Na, o vakaro šeimininkai Inga ir Mindaugas Šatkauskai su Brigita Bačkyte kvietė būti ne tik bendruomeniškais, bet kartu nepamiršti ir gerumo.
„Kalėdų šurmulys turėtų būti ne tik apie blizgučius, bet ir apie pagalbą bei dėmesį vieni kitiems. Nebūna mažų gerų darbų, būna tik per mažai jų“, – kalbėjo jie.
Renginio metu, bendradarbiaujant su Rotary klubu „Vilniaus vienybė“, buvo renkama parama „Eterna Vita“ dienos centro vaikų bazinių poreikių užtikrinimui.
„Augustas ir Barbora“ love story cafe kiemelyje susirinkusių kalėdinio vakaro svečių laukė aguonpienis, karštas šokoladas, karštas vynas, saldžios vaišės, raudonų lūpų workshopas bei rankų SPA, saksofono melodijos, „Safyra studio“ salono erdvėje įkurdinta lietuvių kūrėjų kalėdinė mugė su keramikos kūrėjais „Parmo Gy“ bei žvakių kūrėja „Monsi“ ir dainininkės Paulos Valentaitės gyvai atliekamos, širdis šildančios kalėdinės dainos.
Tiesa, į jaukų vakarą susirinkę žinomi žmonės mielai pasidalino ir savo šventinėmis tradicijomis.
„Man labai svarbu, kad šventės būtų kuo labiau tradicinės – vadinasi, ant Kūčių stalo negali būti jokių sušių ar krevečių. Kur bešvęstume, kasmet Kūčių vakarienei gaminame dvylika patiekalų ir privalu jų visų nors po šaukštelį paragauti. Iš tradicinių patiekalų mano mėgstamiausi yra aguonpienis ir silkė su svogūnais bei actu ir karštomis bulvėmis – mielai raitojuosi rankoves ir pati gaminu tokias vaišes. Na, o Kalėdų rytui visuomet gaminu tinginį. Taip pat tikiu, kad Kūčių naktis yra magiška, todėl semiu saują kūčiukų ir skaičiuoju ar metai bus poriniai, ar ne“, – pasakojo Justina Ieva Steponavičiūtė.
Na, o laidų vedėja ir aktorė Justė Zinkevičiūtė pasakojo, kad Kalėdos jai pirmiausia yra apie artimus žmones ir buvimą kartu.
„Pastaraisiais metais Kalėdų tradicijos kiek keičiasi, vis keliaujame po Europą ir gražiausias metų šventes pasitinkame ne Lietuvoje, bet vertybės – išlieka. Burtais ar kažkokiais prietarais Kūčių naktį neužsiimame, bet plotkelė ir kūčiukai yra tai, be ko neįsivaizduoju šventinio stalo.
Renginio akimirkos:
Kiekvienais metais žiemos šventės vis labiau yra nebe apie nustebinimą, o apie atsisukimą į mylimus žmones ir suvokimą, kad didžiausia dovana yra, jog esame kartu ir svarbiausia yra, kad iki Kalėdų nepamestume galvos ir noro švęsti. Galbūt Kalėdos yra apie tą tikrą banalumą, kuris iš tikrųjų mus daro laimingais“, – atviravo J. Zinkevičiūtė.
Drabužių dizainerė ir kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė sako, kad jai šventės labiausiai asocijuojasi su ypatinga nuotaika.
„Mano atveju, kai, deja, jau nebeturiu nei mamos, nei tėčio, nei senelių, šventės yra šiek tiek kitokios ir jos man pirmiausiai ne apie stalą ir patiekalus, bet apie tą magišką, ypatingą kalėdinę nuotaiką. Man labai gražu kalėdinė eglutė, mėgaujuosi jos puošimo procesu kartu su šeima – tai man svarbiausias šventinis elementas. Na, o kas liečia patiekalus, tai, pamenu, dar kai buvau maža ir dar buvo gyvi mano tėveliai ir močiutė, visi susirinkdavom ir ruošdavome būtinai 12 patiekalų.
Tuos pačius silkių receptus stengiuosi vis pagaminti ir dabar. Kalbant apie Kalėdų rytą, man smagu pasisukioti virtuvėje, pagaminti baltos mišrainės ir daugiau laiko reikalaujantį karštą patiekalą – patinka, kuomet namuose prigaminta maisto, man tai kuria jaukumo jausmą. Beje, yra dar vienas patiekalas, kuri stengiuosi kasmet pagaminti – tai mano mamos firminis varškės pyragas“, – dalijasi A. Kuzmickaitė.
Verslininkė Justė Pinkevičienė taip pat pasidalino jaukia istorija.
„Aš esu tikra Kalėdų fanė! Man labai patinka ruoštis šventėms, puošti namus ir gaminti tradicinius patiekalus. Žinoma, mama yra pagrindinė mūsų kalėdinio stalo šefė, tačiau mes su sese irgi stengiamės pasidalinti po kelis patiekalus, juos pagaminti bei taip formuoti ir savo tradicijas.
Štai viena naujai besiformuojanti tradicija yra tai, kad kasmet po Kalėdų eglute tikiuosi rasti sniego rutulį. Istorija tokia, kad vienais metais vyro paprašiau, kad po eglute man padovanotų sniego burbulą – man atrodė, kad labai romantiška bus ryte išsipakuoti tą burbulą, pakratyti sniegelį, o jei dar jis grotų kokią kalėdinę muziką... Man tai tarsi idilė perkelianti į vaikystę. Tiesa, mano vyras pamanė, kad aš juokauju ir po eglute to burbulo nepadėjo. Visa šeima pamatė kaip aš nusiminiau, nors, žinoma, buvau apdovanota įvairiomis prabangiomis dovanomis, bet juk daiktai yra tik daiktai ir mums jų jau seniai netrūksta. Mano tėčiui manęs nuoširdžiai pagailo, taigi jis nuvažiavo į paprastą didesnę parduotuvę ir ryte prie lovos aš radau sniego rutulį. Nuo to laiko turime tradiciją, kad tėvai per Kalėdas man kiekvienais metais stengiasi surasti gražų, išskirtinį sniego burbulą, o aš kaskart išpakavusi verkiu iš grožio – papurčiusi sniegelį bei išgirdusi kalėdines melodijas pasijuntu tarsi nusikėlusi į vaikystės Kalėdas.
Mano svajonė sukaupti kolekciją tų rutulių, puošti jais namus ir vėliau pasakoti apie senelius vaikams. Labai tikiuosi, kad sulauksiu anūkų ir anūkai norės pas mane atvažiuoti bei klausytis istorijų apie prosenelius bei jų dovanotus unikalius sniego rutulius. Tikiu ir jaučiu, kad tai taps ypatingai gražia ir prasminga tradicija bei būdu pasakoti savo šeimos istoriją“, – pasakojo J. Pinkevičienė.
