Suomijoje kiekvienas gimęs kūdikis remiamas daiktais arba pinigais
Kūdikio kraitelis Suomijoje buvo sumanytas dar 1920-aisiais, kai Suomija buvo viena iš skurdžiausių agrarinių Europos valstybių. „Nuo 1949-ųjų kūdikio kraitelis tapo sudėtine Suomijos motinystės priežiūros programos dalimi, kuri yra grindžiama požiūriu, jog, užtikrindami vaikams ir šeimoms su vaikais vienodesnes startines galimybes, stipriname visos visuomenės saugumą ir gerovę“, – kalbėjo ambasadorius Ch. Michelssonas.
„Kiekvienas turi turėti tą pačią motinystės pradžią: vienišos mamos, tėčiai, vargingai gyvenančios ar turtingos šeimos“, – kalbėjo ambasadorius pabrėždamas, kad Suomija yra maža šalis, kuri turtinga miškais ir protingais žmonėmis.
Suomijoje kiekviena šeima gali rinktis: kūdikio kraitelį arba pinigus. Anot ambasadoriaus, dauguma renkasi kūdikiui būtinų priemonių rinkinį.
Pirmoji kūdikio kraitelio versija: krepšys, kupinas reikmenų kūdikiui (drabužėliai, paklodės ir panašiai). Šimtą tokių krepšelių dar 1920-aisiais surinkusi organizacija juos išdalijo nepasiturinčiai gyvenančioms šeimoms. Įdomu tai, kad moterys, paauginusios vaikus, juos supakuodavo ir grąžindavo atgal. Šie krepšeliai tuomet atitekdavo kitoms šeimoms, kurioms jų reikėjo.
1945-1949 metais Suomija išgyveno „kūdikių bumą“, tad kraitelio būtinumas dar kartą pasitvirtino. Jo tikslas – sukurti visas sąlygas naujiesiems piliečiams augti, nepaisant, kokioje šeimoje jie gimė.
Nuo 1950-ųjų kūdikio krepšelis kraunamas į popierines dėžes, kuriose dažnai migdomi kūdikiai. Tokiose dėžėse mažieji suomiai migdomi iki šiol.
Dėžėje, kurią iki šių dienų gauna kiekviena jo pageidaujanti mama, sudėta apie penkiasdešimt daiktų, kurie reikalingi kūdikiams. Visi daiktai konkurso būdu perkami iš privačių gamintojų. Kiekvienam taikomi ypatingi reikalavimai.
Mamos gali rinktis pinigus arba kraitelį, nors dažniau pasirenkamas kūdikio kraitelis. Jei pasirenkama piniginė išmoka – mama gauna 140 eurų. Tiesa, anot Suomijos ambasadoriaus Lietuvoje asistentės kultūrai ir žiniasklaidai Rytės Baublytės-Savajos, dauguma mamų renkasi krepšelius, nes jų vertė yra gerokai didesnė nei siūloma išmoka. Tai daroma ne atsitiktinai, taip šeimos skatinamos pasirinkti kūdikiams svarbius daiktus.
Negana to, mamos dėl šių krepšelių turi kreiptis maždaug penktame nėštumo mėnesyje, tad taip siekiama užtikrinti, kad šalyje gims kuo mažiau neregistruotų kūdikių.
Per metus išdalijama apie 60 tūkstančių kraitelių. Ambasadoriaus asistentė skaičiavo, kad tikroji tokio kūdikio kraitelio vertė – daugiau nei 200 eurų. Tiek jam išleidžia valstybė, pirkdama daiktus pagal specialų užsakymą. Jei mama pati nuspręstų pirkti šio rinkinio turinį, tikėtina, kad kaina gerokai šokteltų.
„Dvynukų susilaukusi šeima gauna tris paramas, o trynukų – net šešias. Kiekviena šeima gali rinktis, kiek krepšelių ir kiek piniginių išmokų jie nori gauti iš valstybės“, – kalbėjo Suomijos ambasadoriaus Lietuvoje asistentė kultūrai ir žiniasklaidai.
I. Morkūnienė: nėra tokio dalyko kaip svetimas vaikas
Renginyje apsilankiusi laidos „Mamyčių klubas“ vedėja Indrė Morkūnienė atskleidė, kad ir pati pradėjo iniciatyvą, norėdama Lietuvos mamas paremti panašiais kūdikio krepšeliais.
„Pripažįstu, kad kiekvienai mamai, kiekvienai moteriai gyvybės svarbumo klausimas – pamaitinti ir šiltai aprengti vaikus. Nėra tokio dalyko kaip svetimas vaikas“, – kalbėjo Indrė.
Ji neslėpė, mamų parama šiuo klausimus Lietuvoje yra kone šimtečiu atsilikusi nuo Suomijos. „Turime atskiras organizacijas, kuriomis stengiamės padėti, tačiau nežinia, kiek mamų žino, kur reikia kreiptis, – kalbėjo I. Morkūnienė. – Tapusi mama ir aš norėjau padėti toms mamos, kurioms yra sunkiau. Kiek galiu pati savo iniciatyva stengiuosi tai padaryti. Aišku, tai yra pirmieji žingsniai. Tikiu, kad galiu aplankyti kiek įmanoma daugiau mamų, nors dar neturime jokių finansinių partnerių, kurie galėtų nupirkti naujus dalykus. Vis dar ieškome rėmėjų, kurie galėtų prisijungti.“
Pasak Indrės, suomių pavyzdys gali tapti tam tikra biblija, kas turi būti įdėta į naujagimio krepšelį.
„Norėtųsi, kad visos mūsų organizacijos vienytųsi. Kuo plačiau tai darysime, tuo daugiau mamų žinos, kad gali į mus kreiptis“, – šyptelėjo televizijos laidų vedėja.
I. Morkūnienė, išgirdusi DELFI klausimą, ar Lietuvoje motinystė yra brangi, netarė nei taip, nei ne: „Prioritetas visuomet tenka vaikui. Daugiau turėdamas gali išleisti daugiau, mažiau turėdamas – mažiau“.
Netrukus vienuoliktą mėnesį švęsiančią dukrą auginanti mama neslėpė, nebeprisimena, kada ką sau pirko ir kada galėjo tiesiog rasti laiko sau. „Viskas yra kažkokio dalyko sąskaita. Šiandien – miego“, – šyptelėjo Indrė, atsakydama į klausimą, kaip spėja suderinti ir darbus, ir motinystę.