Išvykti iš Lietuvos ir kuriam laikui apsistoti netoliese Alikantės esančiame Punta Prima miestelyje Valdas nusprendė po itin lietingos praėjusių metų vasaros. Tikėdamasis saulės jis nusipirko ir motociklą, kuriuo norėjo apvažiuoti gražiausias Lietuvos vietas bei aplankyti muziejus.
Tačiau galiausiai suskaičiavo, kad naujuoju pirkiniu galėjo pasidžiaugti tik triskart nuvažiavęs kiek toliau nuo namų, nes oras ilgiems pasivažinėjimams buvo visiškai nepalankus. Galiausiai begerdami arbatą Burniai nusprendė rizikuoti ir ryžtis avantiūrai. Taip internete jie apžiūrėjo Ispanijos apylinkes, išsirinko butą nuomai ir išvažiavo dar praėjusių metų rudenį. „Tikrai nepasigailėjome. Dabar džiaugiamės 23 laipsnių šiluma, kurios tikrai laukėme. Žiemą čia būna vos keliais laipsniais mažiau“, – pasakojo jis.
Kadangi jo žmona dirba su tarptautine įmone, kurios viena iš sričių yra verslo su Ispanija plėtojimas, o pats atlikėjas puoselėja šeimos ūkį bei į Lietuvą grįžta tik koncertuoti, savo darbus gali atlikti ir gyvendami kitoje šalyje. Aušrai tai net sumažino skrydžių, nes daugelį darbų gali atlikti greičiau susitikdama su klientais.
„Mums nėra jokio skirtumo, iš kur dirbti. Žmona į komandiruotes gali skristi ir iš Ispanijos, kaip visada tai darė gyvenant Lietuvoje, o aš taip pat nesu pririštas. Galima rasti bilietų ir už 60 eurų, todėl nekyla problemų dėl grįžimų į koncertus. Dabar gyvenome pusmetį, o kadangi dar užsiimame ekologiniu ūkiu, darbai žiemą buvo sustoję“.
Anot jo, nemažai įtakos sprendimui padarė ir tai, kad jų vaikai jau dideli, todėl gali ne tik patys savimi pasirūpinti, bet ir prisidėti prie tėvų ūkio. V. Burnio gimtinėje Baisogaloje esantis ūkis kažkada priklausė jo seneliams ir tėvams, tačiau dabar, kai atlikėjo tėčio sveikata suprastėjo, daugiausiai rūpesčių šeimos turtu teko jam ir nuosavą ūkį taip pat turinčiam sūnui Rokui. Iš tarnybos kariuomenėje sugrįžęs vaikinas įsitikino, jog ši sritis jam ne tik įdomi, bet norėtų ir plėsti šeimos verslą.
„Labai džiaugiuosi vaikais. Dabar ūkiu daugiausiai rūpinasi sūnus. Mes tik paskambiname ir pasakome, kokių sėklų ar trąšų nupirkti, ką dar reikės sodinti ir panašiai. Sūnui 23 metai, o dukra metais vyresnė, todėl susitvarko.
Išsinuomavom butą radę jį internete, apžiūrėjome vietovę ir atskridę. Norėjome gyventi kuo arčiau jūros. Čia fantastiški pajūriai. Yra ir gyvenančių lietuvių šeimų. Sakė, kad prieš perkant būstą ten reikia apžiūrėti daugiau vietų. Kol kas neplanuojame nieko toli į priekį. Tik perkame svogūnus ir česnaką sėjimui Lietuvoje. Mūsų šalis juk nuostabi“, – pasakojo žinomas vyras.
Gyvendami svečioje šalyje Valdas ir Aušra darbų nesidairo ir uždirba tiek pat, kiek ir gyvendami gimtinėje. Tačiau tuo tikrai nesiskundžia ir sako, kad gyvena puikiai. V. Burnys svarsto, kad viskas priklauso nuo žmogaus ir jo požiūrio į galimybes.
„Jei nori uždirbti, gali tai daryti ir Lietuvoje. Uždarbiai Lietuvoje ir Ispanijoje yra labai panašūs. Stipriai skiriasi tik kai kurios kainos. Savaitgaliais sėdame ant motociklo ir lekiame apsipirkti į vietinį turgelį, kur trys brokoliai kainuoja eurą. Tiek pat kainuoja ir trys kilogramai apelsinų. Pomidorų rūšių čia galybė, o jų kilogramo kaina prasideda nuo 70 ct.
Kalbant apie mėsą ir dešrą, kokybiška dešra kainuoja ir 68 ct. Majonezas perpus pigesnis. Maistas Ispanijoje skanus ir šviežias, bet mums svarbiausia saulė, kurios Lietuvoje buvome labai pasiilgę. Tačiau norisi ir lašinukų, ir tikros lietuviškos duonos. Čia neturime gal tik lietuviškos duonos, kurios prašome atvežti ir atvažiuojančių vaikų“. Ne paslaptis, kad viena jo aistrų – kulinarija, todėl savo firminį avienos troškinį gamina su malonumu, o kartu išbando ir vietos virtuvę, įvairius marinatus mėsai, eksperimentuoja. Muzikantas juokiasi, kad vietiniame prekybos centre rado grietinę, kuri primena jo vaikystėje močiutės gamintos skonį. Ją jis skanauja prisipaužęs avižinių sausainių ir sako, kad šįkart turbūt grįš gerokai papilnėjęs.
Tačiau Lietuvos pamiršti atlikėjui neleidžia ne tik ten likę artimieji, ūkis ir vaikų priežiūrai palikti namai. Prieš prasidedant ekonominei krizei buvusio koncertų bumo nebėra, bet koncertų grupei „Išjunk šviesą“ tikrai pakanka. Tik vasarą jis daugiau savo dėmesio skiria ūkio darbams ir buičiai Lietuvoje, o žiemą ir rudenį kuria dainas Ispanijoje bei skraido į pasirodymus Lietuvoje. Jis svarsto, jog naujos dainos nestokos ir ispaniškų akordų, kurių ankstesnėje grupės kūryboje nebuvo.
Krizė šou pasaulyje nepakeitė turbūt tik vieno dalyko – gerbėjų dėmesio. Nusifotografuoti ar pasirašyti prašantiems gerbėjams grupės lyderis niekada neatsako, tačiau kartą nuo įsilinksminusių moterų turėjęs sprukti muzikantas sako, kad dailiosios lyties atstovės nevengia ir parodyti dėmesio, prašyti susipažinti artimiau, nors ir žino, kad jų mėgstamas atlikėjas yra vedęs. „Žinot, visokių tų merginų yra. Gal ir galvoja, kad pavyks ir nuvilioti. Tačiau mano žmona protinga ir supranta, kas yra kas, todėl reaguoja visiškai šaltai“.
Pasiteiravus, kodėl dainininkas pasirinko ir su kūryba nieko bendra neturinčius ūkio darbus bei kasdienybę kaime, V. Burnys tik purto galvą: „tai juk mūsų kraujyje. Visi lietuviai yra nuo plūgo ir žemės. Visi norime vasarą ištrūkti iš mieto ir kokią gėlytę ar moliūgą pasodinti. Tokie dalykai tikrai veža. Manau, kad daug žmonių mane supras“.
Bajoruose šeimos namus turintis Valdas nepamiršta ir Radviliškio rajone esančios gimtinės. Jo meilė žemei bei gimtajam kraštui pavyzdžiu tapo ir sūnui. Ir nors Rokas anksčiau buvo vadinamas svajonių jaunikiu bei sostinės vakarėliuose pasirodydavo su vis kita žinoma mergina, o jo meilės nuotykius aptarinėjo visas šou pasaulis, vaikinas surimtėjo ir jau dvejus metus rimtai draugauja su Patricijos Gadžijevos seserimi Gabriele Žuromskyte.
„Į asmeninį jo gyvenimą nesikišu. Vieną ir rimtą draugę turi jau senokai. Kitų nežinau. Jo amžiaus vaikinai dažniau šėlioja, o jis labai surimtėjęs ir aš tuo tik džiaugiuosi. Jo metų pats dar buvau kitoks (juokiasi). Gal kariuomenė padėjo, o gal šiaip susikaupė.
Aistė (pašnekovo dukra) taip pat gyvena puikiai. Grįžusi atidarė jogos mokyklą ir treniruoja laiminga mokinius. Man svarbiausia, kad vaikai iš tiesų jaučiasi laimingi, turi veiklos ir gyvena Lietuvoje, Mes su žmona emigruoti taip pat nesirengiame“.
Ir nors visa šeima šiuo metu panirusi į darbus, Valdas prisipažįsta pasvajojantis ir apie anūkus, bet abu vaikai tokias kalbas nuleidžia negirdomis. Pats būdamas jaunas sukūręs šeimą jis įsitikinęs, jog dabar jauniems žmonėms priimtinesnis vakarietiškas gyvenimo būdas, tad jie ir neskuba, o apie vaikus pradeda svarstyti tik turėdami tvirtą pagrindą po kojomis.
Dar 1988 metais su dviem kiemo draugais įkūręs grupę be pavadinimo jis nė nenumanė, kad ji vieną dieną taps jo populiarumo priežastimi ir garantuos uždarbį. Dabar jo bičiuliai gyvena užsienyje, o jis grupei suteikė neįprastą pavadinimą ir tęsia kažkada kaip hobį pradėtą veiklą.
„Neilgai trukus vienas bičiulis vedė merginą iš Elektrėnų ir ten esančiuose kultūros namuose mums pasiūlė geras sąlygas, kur susipažinome su kitais žmonėmis, gavome patalpas. 1991 metais grupėje buvo vienuolika žmonių. Tada ir gimė pavadinimas „Išjunk šviesą“. Galiausiai likome keturiese. Nuo seno koncertuojame ir įvairiuose renginiuose, vestuvėse. Net vaikų šventėse. Dainuodami vaikams dainą apie alų, vyną ir naminę pakeičiame į „geriame arbatą susisukę į chalatą“, – juokiasi V. Burnys.
Valdas užsimena, jog valdžios keliami draudimai taip pat neturi nieko bendra su jų muzika ir absurdišku vadina alkoholio vartojimo ribojimus. „Lietuvoje viskas dabar jautru. Ispanijoje vynas pigesnis už vandenį ir nėra nei girtų, nei rėkaujančių. Ir jei pats norėsiu išgerti vyno savo namuose prie mėgstamo patiekalo, man juk niekas neuždraus.
Maištas tarsi yra mūsų grupės kraujyje, bet, tiesą sakant, vis rimtėjame ir keičiamės. Galime pakvailioti ir šiandien, bet pasaulis sukasi ir mes to nepakeisime. Maištauk tu nemaištavęs“.
Ir nors iš muzikos nusipirkti „Ferrari“ nepavyko, žinomas vyras tiki, kad toliau vystant ekologinį ūkį gali pavykti tai padaryti. Niekada nepasiduoti ir greitai išgyventi juodžiausias dienas jam padeda neblėstantis pozityvumas. „Ir kitiems sakau, kad reikia pabusti galvojant, ką galiu padaryti, kad šiandien būčiau laimingas. Pradžiai to tikrai pakanka“.