I. Jurgelevičiūtės baudžiamąją bylą apeliacine tvarka trečiadienį pradėjo nagrinėti Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija. Į teismo posėdį atvyko ne tik nuteistoji su savo advokatu Vytautu Sirvydžiu, bet ir nukentėjusioji Violeta Burneikienė (iš jos I. Jurgelevičiūtė pagrobė 260 Lt įvertintus kvepalus).
Nors I. Jurgelevičiūtė buvo nuteista tik dėl keturių iš penkiolikos epizodų, prokuratūra dainininkei paskelbto nuosprendžio neskundė.
Į teismą nuteistoji dainininkė atvyko maždaug prieš pusvalandį – su advokatu teismo kavinėje aptarė gynybinę taktiką. Prie posėdžių salės ją pasitiko gausus būrys žurnalistų, operatorių ir fotografų. Geros nuotaikos neslėpusi nuteistoji prieš posėdį nebuvo šneki – paklausta, kodėl skundžia apkaltinamąjį nuosprendį, I. Jurgelevičiūtė pareiškė, kad žurnalistai užduoda keistus klausimus, tačiau patikino, jog siekia, kad būtų išteisinta. Tiesa, ji mielai kalbėjo apie savo gyvenimą ir keliones į Jungtinę Karalystę.
Baudžiamąją bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkė Audronė Kartanienė paskelbė, kad savo skunde I. Jurgelevičiūtė prašo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes esą paskelbtas nuosprendis yra nekokybiškas ir nesuprantamas.
Nuteistoji taip pat pabrėžė, kad bylą nagrinėjęs teisėjas Audrius Cininas esą buvo šališkas, nes nuo bylos nagrinėjimo nusišalino, tačiau jo nepatvirtinus teismo pirmininkei vis tiek bylą buvo priverstas nagrinėti.
I. Jurgelevičiūtės advokatas V. Sirvydis taip pat teismo prašo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė įvairių pažeidimų bei buvo šališkas. Be to, jis mano, kad teismas privalėjo apklausti visus liudytojus.
Be to, nuteistosios advokatas prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) ir ištirti, ar Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) atitinka Konstitucijoje bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nuostatas, kuriose numatyti teisinės valstybės ir teisingumo principai.
Advokatas teigė, kad teismas paneigė nešališkumo prezumpciją – I. Jurgelevičiūtės bylą nagrinėjęs apylinkės teismo teisėjas nusprendė nusišalinti nuo bylos, tačiau teismo pirmininkė teisėjo nusišalinimo netvirtino ir nenurodė motyvų. „Yra parašyta tik viena eilutė – netvirtinti“, – sakė V. Sirvydis.
„Bylos negali nagrinėti teisėjai, dėl kurių šališkumo kyla abejonių – teisėjas pripažįsta, kad yra pagrindai nusišalinti, tačiau jo nusišalinimas nepatvirtinamas, vadinasi, jis teisingumą vykdė per prievartą“, – pažymėjo advokatas.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Gedvydas Vaivada mano, kad toks advokato prašymas yra nepagrįstas ir jį prašė atmesti.
Ar teisėjai kreipsis į Konstitucijos sergėtojus, teismas žada paskelbti gruodžio 3 d.
Atsisakė duoti parodymus
Bylą nagrinėjantys teisėjai nusprendė atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusius, dėl kurių daiktų vagystės I. Jurgelevičiūtė yra nuteista, bei pačią nuteistąją. Tačiau dainininkė atsisakė duoti parodymus.
„Teisė duoti parodymus man yra išaiškinta, bet aš atsisakau juos duoti“, - teisme sakė atlikėja.
Teisme apklausta buvusi projekto dalyvė V. Burneikienė pisiminė, kad kvepalai, kurių ji neteko, buvo dovanoti. „Kartą pasikvėpinau, o vėliau grįžusi jų neberadau“, - moteris teigė, kad I. Jurgelevičiūtę įsidėmėjo kaip ekspresyvią asmenybę, kuri buvo nepastovios nuotaikos ir visada turėdavo pretenzijų.
Pinigus slėpė už liemenėlės
Pirmosios instancijos teismas I. Jurgelevičiūtę yra pripažinęs kalta dėl šokių projekte įvykdytų vagysčių, jai buvo skirta 11 050 Lt baudą. Kadangi ji dvi paras praleido už grotų, teismas I. Jurgelevičiūtei nurodė sumokėti 10 530 Lt baudą.
Teisme I. Jurgelevičiūtė atsisakė duoti parodymus.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas yra nustatęs, kad I. Jurgelevičiūtė pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą – nuosprendyje konstatuota, kad ji apvogė Violetą Burneikienę, Airidą Daukšienę bei Inetą Stasiulytę. Be to, pasak teismo, I. Jurgelevičiūtė pasikėsino pagrobti pareigūnų pinigus.
Bendra turto, dėl kurio vagysčių I.Jurgelevičiūtė pripažinta kalta, vertė – 2 143 litai.
Teismas perkvalifikavo I. Jurgelevičiūtei pareikštus kaltinimus iš kišenvagystės į vagystę, nes rankinės nebuvo laikomos prie savęs. „Todėl tokia veika negali būti kaip kišenvagystė“, – sakė teisėjas.
I. Jurgelevičiūtė kalta buvo pripažinta tik dėl keturių iš penkiolikos epizodų. Dėl kitų kaltinimų teismas ją išteisino, nes nebuvo padaryta nusikaltimo požymių turinti veiką. Dėl dalies epizodų I. Jurgelevičiūtė išteisinta, nes vagystės galėtų būti vertinamos kaip administraciniai teisės pažeidimai.
Bylą nagrinėjant teisme buvo peržiūrėtas vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotos, įtariama, I. Jurgelevičiūtės įvykdytos vagystės. Paaiškėjo, kad I. Jurgelevičiūtė po svetimus krepšius sukosi kaip profesionali vagilė, o paimtus pinigus slėpė už liemenėlės.
Tiesa, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas vaizdo įrašais nesirėmė.