- Kokių pokyčių esama jūsų gyvenime?
- Visi pokyčiai susiję su asmeniniu gyvenimu. Bet dar anksti, kol kas nenoriu apie tai nieko pasakoti. Artimiausias pusmetis viską parodys. Skrendu į Londoną pas labai garsią pasaulinio lygio profesorę į privačią paskaitą. Dainavimo pas ją mokėsi labai daug žvaigždžių.
- Tai gal netrukus nustebinsite ir karjeros šuoliu?
- Labai sunku Lietuvoje padaryti stulbinamą karjeros šuolį. Dalyvavau LNK realybės šou „Baras“ ir šiandien galiu pasakyti, kad pataikiau reikiamu laiku. O pastaruoju metu išsiskirti iš minios sunku. Jeigu kažkoks projektas vienoje televizijoje, tai būtinai ir kitoje lygiai toks pats. Man tas išvis nesuprantama...
- Lietuvoje – skandalų bumas. Reklaminiai burbulai pučiami iš juokingiausių dalykų, kad ir Mios ir Natalijos Zvonkės pavyzdys. Kaip manote, kiek tokios akcijos naudingos pačioms atlikėjoms?
- Nesu nusipirkusi nė vieno žurnalo su tokiomis istorijomis, išskyrus tuos, kuriuose buvau pati. Bet apie Mios ir N.Zvonkės skandalą, be abejo, paviršutiniškai žinau. Aiškiai matyti, kad čia – viskas surežisuota dėl populiarumo. Gal, jei tai būtų žmonės, kurie mane domina, ir domėčiausi. Bet šiuo atveju – neįdomiau nei neįdomu.
- Jums taip pat teko tapti ne vieno skandalo heroje. Koks jausmas, kai asmeninį gyvenimą ar atskiras kūno dalis narsto ir aptarinėja „visa Lietuva“?
- Prabėgus keleriems metams galiu pasakyti, kad mano išgyvenimai buvo tikri, bet skandalai dirbtini, sukurti. Su laiku kai kurie dalykai natūraliai paaiškėja. Aišku, nemalonu, bet nuo to niekur nepabėgsi ir nepasislėpsi.
- Ar šiandien ryžtumėtės skandalui už atitinkamą pinigų sumą?
- Tikrai ne. Manau, tuomet reikėtų visai kitokį gyvenimą gyventi. Turėtų būti visai kitokie prioritetai ir kitoks gyvenimo būdas, kad leisčiau sau tapti žmogumi, kurį galima aptarinėti, smerkti, nekęsti, – kanalo ar laidos reklaminiu simboliu. Man tai jau praeitis.
- Ieva, jūs šiuo metu gyvenate tik iš koncertinės veiklos?
- Jau antri metai – tik iš jos. Tikrai nedirbu papildomu darbų, lėkščių neplaunu (juokiasi).
- Ar nesibaiminate ekonominės krizės? O gal bandydama nuo jos apsisaugoti emigruosite į šiltesnius kraštus?
- Aš moku išgyventi ir su labai mažai pinigų. Bet kaip atlikėjai Lietuvoje nėra jokių perspektyvų! Labai sunku užsidirbti, o jei nuo atlygio neatskaičiuojamas mokestis valstybei, tai traktuojama ne kaip tavo darbas, o kaip pomėgis. Ir skaudu, ir nesmagu. Kai pagalvoju apie ateitį, nieko sau apskritai leisti negaliu. Smagu būtų gyventi šiltesniame krašte. Man netinka Lietuvos klimatas. Nepasakyčiau, kad nuolat sergu, tiesiog blogai jaučiuosi.
- Tai gal netikėtai laimėtas milijonas išspręstų visas jūsų bėdas?
- Jeigu gaučiau milijoną, būčiau tikrai laiminga. Mano gyvenime visos problemos – karjeros, mokslų, šeimos, sveikatos ir visos, kokias tik galima įvardyti) – susijusios su pinigais. Aš iš tų žmonių, kurie nemoka "daryti" pinigų. Aš ir populiari, ir koncertuojanti… Žinoma, neskaičiuoju kiekvieno cento kaip studentavimo laikais, bet vadintis turtuole ir leisti sau prabangos dalykų negaliu. Gyvendama taip, kaip dabar, ir ateityje turtų nesusikrausiu. Dažnai pasižiūriu į žinomus profesorius, operos dainininkus, kurie padarę karjerą gyvena labai sunkiai. Ką čia gali sutaupyti, kai teatre tokie atlyginimai – solistas gauna mažiau už operos choristą.
- Kur dingo jūsų optimizmas?
- Anksčiau buvau nepataisoma optimistė. Jei ir būdavo kas blogai, išgerdavau taurę vyno ir vėl kurdavau ateities planus. Dabar tapau realiste: nebesvajoju apie tai, kas nepasiekiama.
- Kokią charakterio savybė neatsiejama nuo jūsų asmenybės?
- Aš – be galo aistringa, o ta aistra – labai pražūtinga. Pastaruoju metu intensyviai domiuosi joga. Bet tai – pakankamai brangus užsiėmimas. Labai norėčiau lankyti ją privačiai, bet vėlgi – nėra pinigų. Eičiau į jogą atsipalaiduoti, bet kai pagalvoju, kad ten bus daugybė žmonių, išsigąstu savęs, padedu daiktus atgal į spintą ir vėl atsisėdu prie televizoriaus. Jei tai būtų privatūs užsiėmimai, būčiau jau seniai nulėkusi. Taigi, kaip matote, mano jautrumas eina išvien su aistra. Esu labai uždaras žmogus. Jei tik galėčiau, atsitverčiau nuo visų kaimynų ir praeivių akmenine siena.
- Ar tebesilaikote dietos?
- Ne, šiuo metu esu priaugusi nemažai svorio. Prieš magistrantūros studijas buvau numetusi 40 kilogramų, tačiau dabar 20 iš jų vėl sugrįžo. Draugaudama su natūralios medicinos centru buvau išsivaliusi organizmą ir numetusi nemažai svorio. Tačiau pajutusi, kad balsas neskamba taip, kaip turėtų, tuos kilogramus priaugau sąmoningai. Išlaikyti fizinę formą, gražiai dainuoti ir dar būti nerviškai stipriam mūsų darbe – nepaprastai sunku.
- Vis dėlto norisi atrodyti nepriekaištingai?
- Žinoma, norisi. Kalbu ne vien apie kilogramus, bet ir aprangą, stilių. Bet kol kas neturiu sąlygų tokiems pokyčiams. Viskas atsiremia į pinigus. Kita vertus, Lietuvoje ir didelio pasirinkimo nėra. Netgi paprastos striukės nusipirkti negaliu: jos arba mažos, arba daug kainuojančos. Net būdama maksimaliai sulieknėjusi negaudavau norimų drabužių. Jie man būdavo per maži. Galiausiai pradėjau pardavėjų klausinėti, kiek reikia sulieknėti, kad galėčiau norimą drabužį nusipirkti?
- Jūsų reikalavimai stipriajai lyčiai dideli?
- Aš realistė, todėl mano reikalavimai nesusiję su labai išpuoselėtu ir pedantišku vyriškiu. Kalbant apie idealus, puikiausiai suprantu, kad man reikėtų patylėti. Juk ideali nesu. Bet tenka pripažinti, kad man labai svarbi vyro išvaizda. Anksčiau maniau, kad svarbiausias žmogaus vidus. Tačiau, jeigu vyras liesas, žemas, negaliu jo priimti, ir viskas. Man svarbus fizinis kontaktas, abipusė trauka. O pastaroji ne su kiekvienu gražuoliu būna. Man patinka aukštesni už mane, stiprūs, raumeningi, tylesni nei aš vyrai. Esu įsitikusi, kad dviems ugningiems kurti šeimos ir kaip liepsnose gyventi neverta.
- Susimąstote apie šeimą?
- Nepasakyčiau, kad labai trokštu šeimos. Kai pasikalbu su kurso draugėmis, man tokio didelio troškimo ir poreikio kaip kad joms nėra. Nežinau, ar turėčiau tiek enegijos grįžusi po koncertų dar vaiką čiūčiuoti? Kartais viduje jaučiuosi tokia tuščia ir išsemta... Bet gal auginant vaikus visai kitaip būtų?
- Kaip manote, kas lemia sėkmingą partnerystę?
- Manau, labai svarbu įsiklausyti į savo jausmus. Nors daug lemia ir organizmo „chemija“. Kita vertus, kai draugas užsienietis, truputį sudėtinga. Mano draugės pasakoja su savo išrinktaisiais bendraujančios kodiniais žodžiais, o aš juokiuosi, kad nežinau, kaip kai kuriuos žodžius kita kalba ištarti. Santykiai nesusikuria gyvenant atskirai, net jei dažnai skambiniesi ir šimtus prakalbi. Turi būti šalia to žmogaus, turi dalyvauti energetiškai tuose pačiuose įvykiuose.
-Vadinasi, turite artimą draugą?
- Žinoma, turiu. Pasakysiu tik tiek, kad mūsų santykiai dar rimtai neįteisinti ir kad viską parodys artimiausias pusmetis. Jau ne vieneri metai bendraujame.
- Kaip supratau, jis – ne lietuvis?
- Tikrai ne. Neklausinėkite, jei bus vestuvės Lietuvoje, tikrai pakviesiu ir patys pamatysite!
- Ar seniai džiaugiatės nuosavu būstu?
- Ketvirti metai. Nesiskundžiu, butas normalus. Bet kai išgirdau, kad Žilvinas Žvagulis už tokią pačią kainą nusipirko butą Margaritos saloje, man net plaukai pasišiaušė. Aš net paskolos pasiimti negalėjau: mano darbas Lietuvoje laikomas niekiniu, todėl ir butas – su tėvų pagalba. Gaila, bet dar ir šiandien negaliu pasakyti, kad jis – mano nuosavybė.
Šiuo metu pas mus itin madingas ekologiškas gyvenimo būdas, visi sutartinai rūšiuoja atliekas.
- Neatsiliekate nuo mados?
- Gyvenu daugiabutyje. Šalia lauko durų yra kitos durys, kur yra vadinamasis šiukšlynas. Didžiulis prismirdęs konteineris su didžiulėmis žiurkėmis. Pati mačiau. Jos net žmogaus nebijo.Trepsi koja, o jos stovi. Kurią dieną gal ir nukąs? Išmesdami šiukšles žmonės nepasivargina jų net į maišelius sudėti. Koks čia rūšiavimas? Tiesa, už vienos stotelės nuo mano namų stovi atliekų rūšiavimui skirti konteineriai. Tai atsiprašau, nejaugi dabar nuo vandens likusius „bambalius“, vilkėdama chalatu, turėčiau per visą kvartalą nešti?
- O ekologiškos daržovės? Ar įmanoma jų rasti jūsų šaldytuve?
- Aš mielai rinkčiausi ekologiškus produktus, bet negaliu to padaryti. Prie mano namų – tik prekybos centrai ir turgelis. Kiek teko girdėti, jame daržovės iš prekybos centrų perpardavinėjamos. Tai kur tas ekologiškas prekes pirkti? Grįžusi iš Paryžiaus labai pykau, kad Lietuvoje vaisiai brangūs ir nekokybiški. Kelis mėnesius bandžiau pabūti savo teises žinančia vartotoja. Nusipirkusi nekokybiškos kosmetikos ar maisto produktų juos gražindavau. Du kartus keičiau sugedusią brangią žuvį. Paryžiuje, pavyzdžiui, eini ir mėgaujiesi kepamų bandelių kvapu, mažomis mėsos parduotuvėlėmis, pardavinėjamais vaisiais, o pas mus nėra pasirinkimo. Situacija iš tiesų labai prasta.