„Mūsų kavinė šalia Kauno kol kas dar dirba – čia galima ne tik užsisakyti cepelinų, bet ir pusgaminių, juk žmonės dabar dažnai gamina namuose. Vežame į visus miestus – mes iš tiesų kasdien galvojame, kaip išgyventi šį laikotarpį. Juk baras uždarytas, darbuotojai atleisti, sukamės patys, net ir vaikai padeda. Tad turime tikrą šeimos verslą“, – šypteli Inga.
Tiesa, jau po pirmojo karantino šeimai teko priimti skausmingą sprendimą ir uždaryti barą, esantį pačioje Kauno širdyje.
„Sausis ir vasaris visada būdavo sunkūs mėnesiai, būdavo sunku išgyventi, o dabar – ypatingai kebli situacija. Kartais jau nebežinai, ko imtis, kad išgyventi. Nėra jokių variantų, kaip išsilaikyti. Jei dar suvaržymai bus bent pora mėnesių, nežinau, kaip bus. Savo barą Kauno senamiestyje mes jau uždarėme po pirmojo karantino, nes nebeišsilaikėme, – pripažįsta verslininkė. – Jokių kompensacijų, nieko nesulaukėme – na, tik minimaliai už vieno mėnesio nuomą. O senamiestyje nuomos kaina labai didelė. Pasiskaičiavome, kad tikrai grėstų bankrotas, todėl nusprendėme užsidaryti.“
Nepaisant to, kad puikiais cepelinais garsėjanti kavinė vis dar dirba, žinoma moteris nėra šimtu procentų užtikrinta dėl ateities.
„Briedžių medžioklės“ apyvarta ko gero sudaro iki 10 procentų to, kas buvo iki pandemijos. To net negalima pavadinti pelnu – tiesiog egzistuojame ir nenorime visai sužlugti. Tačiau sukamės, vežam patys, įdedame savo iniciatyvos, griebiamės paskutinio šiaudo. Bent turime veiklos, nes jei ne šis verslas, nežinau, ką čia būtų galima veikti. Prieš šventes buvo visai neblogai – gaminau tokius rinkinius, žmonėms patiko. Dabar štai įsigijome picų pečių – yra toks poreikis žmonėms“, – tikina I. Budrienė.
Daugiau nei du dešimtmečius šiame versle besisukantys Darius ir Inga Budriai dirba pasiraitoję rankoves – patys produktus ir patiekalus veža klientams, o ir genialių idėjų verslui atgaivinti jiems netrūksta.
„Kol kas prognozės gana liūdnos. Liūdnos ir mintys. Bet norisi išlaikyti verslą – šiemet baro veiklai bus jau 21-eri. Atlaikėme dideles ekonomines krizes, norėtųsi ir dabar išlaikyti šeimos verslą, – šypteli žinoma moteris. – Štai dabar dar ėmiau kepti savo firminę duonelę – ją kiekvieną vakarą pati maišau ir kepu. Ji tikrai visiems patinka – labai skani. Gaminu savo gardųjį sviestą, marinuoju alyvuoges – vis kažką sugalvoju.“