Šią žiemą, beveik tradiciškai, pora ketino praleisti Balyje ir Australijoje. Į šiltus kraštus žiemoti A. Šlapokaitė ir A. Guoga keliavo jau antrus metus, bet šįkart grįžo truputėlį anksčiau, nei planavo. A. Guogą įtraukė neramumai Krepšinio federacijoje.

Mėnesį Balyje ir mėnesį Australijoje praleidusi pora džiaugiasi, kad puikiai pailsėjo ir turi progą iš naujo įvertinti lietuviškus džiaugsmus.

„Ko gero vestuves kelsime Lietuvoje, esame labai patriotiški. Apskritai, kai pakeliauji, įvertini, ką turime Lietuvoje. Čia yra už ką kovoti, yra ką nuveikti. Grįžus iš naujo įvertinau Lietuvą - kaip čia gražu Anupriškėse, pušys apsnigtos, gamta mūsų nuostabi. Naujuosius šventėme Sidnėjuje, tai galiu pasakyti tiek, kad žiemos šventės - Kalėdos, Kūčios ir Naujieji metai Lietuvoje jaukesni. Čia yra sniego, viskas žiba, eglutės papuoštos, o ten nėra tokių šventinių nuotaikų, gal dėl to, kad karšta. Australai per Kūčias nueina į bažnyčią, per Kalėdas - prie jūros pakaituoti. Bet per Naujus metus fejerverkai čia įspūdingi. Mane nustebino jų tradicija - vieni fejerverkai Australijoje būna devintą, o kiti - dvyliktą valandą. Antanas man paaiškino, kad pirmieji - vaikams, nes jiems dvyliktą jau per vėlu", - įspūdžiais pasidalino A. Guogos mylimoji.

Į kelionę Antanas ir Aistė leidosi ne dviese - iš viso vyko vienuolika žmonių, tarp kurių poros draugai ir giminaičiai. Kadangi A. Šlapokaitė ir A. Guoga Balyje lankėsi antrą kartą, turistiniais maršrutais nesileido - juos labiau domino poilsis gamtos apsuptyje.

„Visą mėnesį stiprinome sveikatą - ėjome laiku miegoti, valgėme daug vaisių, gavome vitaminų, visą laiką buvome gamtoje, žalumoje. Ten tokia ramybė, net ir vietiniai gyventojai ramūs. Kaip Antanas sakė, priešingai, nei arabų šalyse, kur vis kažką bando įsiūlyti. Balyje visi labai draugiški, neblogai kalba anglų kalba. Vieną dieną važiavome į tokį kaimą, kur man įspūdį padarė jų gyvenimo stilius - vienas didesnis namas ir septyni namukai aplink. Viename, pavyzdžiui - šventykla, kitas - kur jaunieji praleido pirmąsias dienas po vestuvių, tai liko kaip simbolis", - apie baliečių gyvenimo būdą pasakoja Aistė.

Kol lankėsi svečiame krašte, pora nepamiršo ir artimųjų. „Nupirkome jiems brangiausios pasaulyje kavos. Bet mano sesuo sakė jos negers", - juokiasi išskirtinių lauktuvių parvežusi Aistė.

Beje, pati moteris kavos jau ragavo ir sako, kad ji visai neblogo skonio - mažai atskirsi nuo įprastos. Kavos gamyba - neįprasta. Indonezijoje gyvenantys žvėreliai, panašūs į voveres, ėda kavos pupeles, o jų virškinimo rezultatas surenkamas, išplaunamas ir skrudinamas - taip gaunama kava, kurios kilogramas gali kainuoti ir pusantro tūkstančio litų.

Sau pora nieko išskirtinio šįkart nenusipirko. „Šiaip ten galima rasti ko tik nori - metalo dirbinių, Balyje labai mėgiamas sidabras, medžio drožinių. Praėjusiais metais parsivežėme vietinių gamintą medinę skulptūrą, kuri mums kaip simbolis - susiglaudę moteris ir vyras. Bet ne tiek daug laiko namuose būname, nespėtumėme į spintas sukaičioti tų daiktų, todėl šįkart nieko tokio neįsigijome", - DELFI pasakojo A. Šlapokaitė.

Besiruošiantiems į Balį Aistė rekomenduoja aplankyti šventyklas - jų Balyje daug, ir, kaip tvirtina Aistė, per jas pažįsti salos kultūrą. Kita pramoga, kurią pataria išbandyti Aistė - raftingas.
AppleMark

Kitoje kelionės stotelėje - Australijoje - ilsėjosi tik Aistė. „Antanas yra ir Australijos pilietis. Ten turi draugų, giminių, todėl susitikome ir su jais, bet daugiausiai Antanas dirbo. Turi ten ir draudimo kompaniją, kitokių reikalų. O aš ilsėjausi. Jeigu manęs paklaustų, kas pasaulyje yra gražiausia, tai Sidnėjus būtų viena iš tų vietų. Toks galingas, vanduo visur aplink, viskas taip tvarkingai sudėliota ir žmonės labai malonūs. Na, ir žinoma gamta. Lankėmės tokioje saloje - Phillip island - ten padaryta speciali vieta, iš kurios galima stebėti pingvinus. Jų ten šimtai - apie aštuntą valandą vakaro patinėliai parklampoja iš jūros į tokius urvelius, kur jų laukia patelės, o ryte - vėl į jūrą. Nuostabus reginys", - Australijoje pamatytais vaizdus prisiminė Aistė.

Australijos simbolį - kengūras - keliautojai taip pat matė: „Mieste, žinoma, jos negyvena, bet kur nors važiuojant, pakeliui, teko matyti ne vieną. Man taip neįprasta buvo matyti jų kelio ženklus, kad važiuoti lėtai, maždaug 20 km/h greičiu, nes į kelią gali išbėgti kengūros."

A. Šlapokaitė nėra tikra, ar tradiciją žiemą keliauti į Balį ir Australiją tęs ir kitąmet. „Norėtųsi ir kitur nuvažiuoti, bet gal čia tik dabar taip atrodo, kai ką tik grįžome", - vis dar kupina įspūdžių svarsto A. Šlapokaitė.

Keletas akimirkų iš kelionės - nuotraukų galerijoje:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (275)