Savo istorija R. Mikelkevičiūtė pasidalino „Facebook“ paskyroje – moteris papasakojo, kokias kainas nurodė fotografas ir pasidalino įžvalgomis apie šią praktiką.
„Turbūt reikia džiaugtis, kai gauni pasiūlymą papuošti tarptautinio ženklo žurnalo viršelį svečioje šalyje? Galėsiu puikuotis dabar ir girtis – va, matot? Na ir kas, kad aš nesu modelis ir mano asmuo tikrai nerūpi svetimos šalies skaitytojoms – toks pasiūlymas glosto mano savimeilę! Juk tokius žurnalus puošia ir pasaulinio lygio garsenybės, top modeliai. Bet, koks jausmas turi kilti, kai gauni ir sąskaitą – pvz. nuo 7000 iki 25000 eurų? Priklauso, ko madam norėtų – „puošti“ internetinę versiją ( bus pigiau) ar tradicinį popierinį žurnalą? Ups.
Dievaži, smalsu pasidarė man, kaip čia yra? Juo labiau, kad dar visai neseniai žinomas modelis Deimantė Guobytė viešai piktinosi gavusi panašaus pobūdžio pasiūlymą! 25 tūkstančiai ir tu – viršelio žvaigždė! „Nežinau, kokiam burbule gyvenau, bet tik prieš metus sužinojau, kad vyksta toks verslas, kaip mados žurnalų viršelių prekyba. Ne vien užsienietės juos perka, bet ir lietuvės, kurios nori apsimesti modeliais dėl vienų ar kitų priežasčių“, – piktinosi modelis.
Todėl ėmiau kalbėtis su fotografu – taip jis prisistatė – apie jo pasiūlymą. Kokios sąlygos? 7 tūkstančiai eurų už online, 25 tūkstančiai eurų – už popierinį variantą. Ar čia normali praktika susimokėti „modeliams“ už viršelius patiems, paklausiau? Atsakymas – taip, jei turi ryšių! Hmmm. Sakau jam, kad aš nesu modelis! Jis man atgal– nesvarbu, juk buvai „ant viršelių“, atrodo gerai! Na, ačiū, ačiū, bet niekada už tai nesu susimokėjusi!
Tyrimo nedariau, siūlytojo asmenybės nuodugniai netikrinau – tik tiek, kas yra jo Instagramo paskyroje. O ten – gausybė žurnalų viršelių. Sulyginom asmenį ir laiškus su Deimante – tas pats ir kainos tokios pačios. Ar čia tikrai normali praktika? Ką mano mūsų žurnalų redaktoriai? Gal čia pandemija verčia suktis žurnalus ir fotografus iš neretai tikrai dramatiškos padėties, o gal čia tiesiog sukčius, kuris gaudo garbėtroškas, norinčias įsirėminti žurnalo viršelį su savimi? Ir fotografijos net nepasiekia redakcijos – nei pinigų, nei nuotraukos, nei pasipuikavimo! O ką jūs manote apie tai? Gal tikrai visai normali situacija – ir viršelio mergina laiminga, ir fotografas, ir žurnalas?”, – įraše sekėjų teiraujasi žinoma laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė.
Dar pavasarį apie šią fotografų siūlomą galimybę prabilo modelis Deimantė Guobytė.
„Nežinau, kokiame burbule gyvenau, bet tik prieš metus sužinojau, kad vyksta toks verslas kaip fashion žurnalų viršelių prekyba. Ne vien užsienietės juos perka, bet ir lietuvės, kurios nori apsimesti modeliais, dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Trečiosios šalys parduoda tokius viršelius, kaip „Elle“, „Bazzar“ ir t.t. Jie visi yra užsakomi“, – socialiniame tinkle „Instagram“ nuoskaudą gegužės mėnesį išliejo žinomas modelis.
Deimantė piktinosi ir teigė, jog profesionaliais modeliais visuomet rūpinasi agentūros, jie vieni sprendimų dažniausiai nepriima.
„Kaip atskirti, ar viršelis pirktas? Tokius žymius žurnalus gauna tik profesionalūs ir dažniausiai žymūs modeliai, o ne other way around (liet. atvirkščiai). Su garsiomis, patikimomis agentūromis, kurios žino, ką daro. Pikta, kai dabar kas antrą vadina modeliu! Ne, tai ne modelis! Modeliai ne vien atrodo kaip modeliai, bet ir turi jiems atstovaujančias rimtas agentūras, eina į kastingus ir t.t. Dirba tokiose fotosesijose, kur modeliams moka pinigus, o ne „modeliai“ moka žurnalams, kad juos fotografuotų. Modelis dirba užsakovui, o ne užsakovas modeliui“, – mintimis dalijosi D. Guobytė.
„Toms lietuvaitėms, kurios yra tikri modeliai, darosi gėda dėl savo profesijos vien dėl apsimetėlių. Įsivaizduokite, man pačiai parašė fotografas ir siūlė pirkti vietą žurnale“, – savo „Instagram“ paskyroje rašė ji.
Deimantė paviešino ir pokalbius su fotografais. Viename jų fotografas siūlė nuotraukas publikuoti Bulgarijos „Elle“ žurnale, tiksliai įvardijo ir kainas.
„Už birželio mėnesio viršelį – 8 tūkst. eurų, nors įprasta kaina yra 25 tūkst. eurų. Tačiau man reikia jau padarytų nuotraukų. Jos būtų publikuotos Bulgarijos „Elle“ žurnale. Jei domina – laukiu žinutės“, – rašė Deimantei fotografas.
D. Guobytė pasidalijo ir žinutėmis, kurias gavo jos draugės, taip pat modeliai. Štai už galimybę patekti į Indijos „L‘officiel“ puslapius tektų pakloti 11 tūkst. eurų, o žurnalo „Harpers Bazaar“ fotosesijas fotografas įvardija kaip „labai brangias“ – kaina modeliui siektų apie 20 tūkst. eurų.
Deimantė tvirtino, jog modelis, kaip ir bet kuris kitas savo srities profesionalas, privalo būti sukaupęs didelę patirtį.
„Žmogus, kuris pabaigė trijų dienų makiažo kursus, nėra makiažo specialistas. Žmogus, įsirengęs butą, netampa interjero dizaineriu. Nusikirpęs plaukus netampi plaukų stilistu! Yra milijonas pavyzdžių – o panelė, pasidariusi fotosesiją Lietuvoje ir sumokėjusi už nuotraukas, nėra modelis. Aš dirbu profesionaliu modeliu 13 metų, kaip galite vadinti modeliais tas, kurios net nedirba? Tai yra mėgėjai arba norintys tapti modeliais. Turi pinigų? Gali tapti modeliu akimirksniu“, – įsitikinusi D. Guobytė.