„Kažkada buvau užsišaldęs didžiuliame ledo luite, kuriame išbuvau beveik tris paras, taip sumušdamas pasaulio rekordą. Surakintas ir pririštas grandinėmis, išbuvau po vandeniu ilgiau nei 15 minučių ir likau gyvas be oro. Išgyvenęs pusę amžiaus leidau būti palaidotas gyvas“, – pasakoja pavojingų eksperimentų pasekmes išgyvenęs Magijos teatro DiArchy įkūrėjas Arvydas Gaičiūnas.
Magiją perkėlė į paveikslus
Pastaruoju metu A.Gaičiūno magija – jo paties kurti paveikslai su magijos prieskoniu, rašoma pranešime spaudai.
Spalio mėnesį magas suplanavo kelionę į užsienį, kur meno parodose sutiko pristatyti savo paveikslus.
„Mano kelionė prasidėjo Paryžiuje, ten aplankiau meno muziejus ir galerijas. Paskui atvykau į Belgiją, Antverpeno miestą, o vėliau, kasmetinėje Olandijos pasaulio mados centre Amsterdame vykstančioje meno mugėje „Corona update ADAF 2020“, po pseudonimu Retne pristačiau savo kūrinius. Paveiksluose perteikiau savo mintis, kurios kalba apie vidines ir išorines psichologines kovas ir dvasinio komforto paiešką, – visi šie dalykai buvo išreiškiami per abstrakciją.
Po tuo nukeliavau į Nicą, ten nutariau sukurti keletą paveikslų. Pirkau drobes, dažus, ir staiga supratau kad negaliu pakelti teptuko. Rankos tiesiog neklausė. Pagalvojau, kad tuo momentu negalėčiau atlikti nė vieno magiško triuko“, – su kiekviena diena vis didėjantį skausmą kentėjęs sako Arvydas.
Antroji banga
Kai nuo Arvydo kelionės pradžios praėjo beveik mėnuo, COVID-19 virusas vėl užpuolė visą pasaulį, ir prasidėjo antroji banga.
Keletą paskutinių dienų prieš skrydį namo magas turėjo laukti Paryžiuje. „Atsidūriau toli nuo namų, neturėdamas šalia draugų, artimų žmonių, o diskomfortas kaklo srityje pavirto į ūmų, nepakenčiamą skausmą. Padėjo vietinis menininkas, kuris gyvena Paryžiuje jau daug metų. Jis mane nuvedė pas daktarą. Už konsultaciją sumokėjęs 85 eurus, gavau tik receptą vaistams. Turėdamas vilties kad skausmai pasitrauks, išgėriau tabletę. Rezultatas? Nulis. Negalėjau sėdėti, gulėti, turėjau tik vieną svajonę – užmigti. Bet miegoti buvo neįmanoma, galėjau tik šiek tiek judėti nuo vieno viešbučio kambario kampo į kitą.
Kelionė namo buvo labai sudėtinga ir komplikuota, nes Prancūzijoje prasidėjo karantino „lockdaunas“. Iš anksto užsakytas „transferis“ į oro uostą buvo atšauktas. Nusileidau į metro ir atvažiavau į centrą, tada nuo Eliziejaus laukų su taksi vos spėjau iki aerouosto. Iš ten paskambinau seseriai Dianai ir papasakojau apie padėtį. Taigi, kol skridau ore, buvau užrašytas koronaviruso testui, magnetiniam rezonansui ir konsultacijai pas neurochirurgą", – sulaukęs šeimos palaikymo prisimena Arvydas.
Namuose laukusiam sūnui Arvydui jaunesniajam teko padėti skausmus kenčiančiam tėčiui. Jam reikėjo ne tik prižiūrėti namus, bet ir kurį laiką pabūti terapeutu. Teko išmokti daryti injekcijas, ir dėti kompresus.
Operacijos metu integruotas modernus implantas
Magnetinio rezonanso tyrimas parodė kaklinės stuburo dalies tarpslankstelinio disko išvaržą kurią buvo patarta operuoti.
„Atvykus į kliniką skaičiavau valandas, minutes iki operacijos, norėjau išsilaisvinti nuo skausmo ir pajausti savo rankas. Mane vargino raumenų skausmai, viskas slydo iš rankų, negalėjau pasukti galvos, o kaklas nesilankstė“, - pasakojo jis.
Operacija praėjo sklandžiai, išvarža buvo pašalinta, ir į stuburą integruotas metalinis implantas.
„Įsivaizdavau, kad chirurginė intervencija vyks per nugarą. Nustebau, kai po operacijos pamačiau nedidelį randą kaklo priekyje. Kelis mėnesius varginusios bėdos dingo iškart po operacijos, už tai esu labai dėkingas medikams“, - kalbėjo Arvydas.
„Po reabilitacijos kurso Druskininkuose dabar galiu lengvai valdyti rankas, judinti petį. Prieš užmigdamas ant operacinio stalo sugalvojau norą – kad po operacijos turėčiau Leonardo da Vinčio rankų gebėjimus, ir galėčiau nutapyti šedevrus, – prisipažįsta menininkas. - Dabar esu pasiruošęs kurti stebuklingus šedevrus!“