Modelis, buvusi TV laidų vedėja socialiniuose tinkluose skyrė įrašą visoms moterims, kurios išgyvena nesėkmingus santykius ir nežino, kaip juos pakeisti.
„Tai bus ilgas postas apie toksiškus santykius, tikrai reikalingas, gal ne kiekvienam, bet iš žinučių gausos gaunamų iš moterų, kurios esti tokiose situacijoje, nusprendžiau apie tai pakalbėti.
Viena moteris pasidalino prašymu padėti, ją slegia toksiški santykiai, ji paklausė, kaip iš jų išeiti. Manau, kad tokį sprendimą turi priimti visų pirma pats žmogus, sau įsivardindamas, kad jam jau nebetinkama aplinka, kurioje yra. Bet kažkodėl net ir šitai jaučiant yra be galo daug moterų, kurios toleruoja pažeminimą, psichologinį ir fizinį smurtą. Aš gyvenime taip pat buvau toksiškuose santykiuose, todėl pasidalintose mintyse – ir mano pačios patirčių karoliai.
Visų pirma turime sau, taip pat kitam, jei pasirodo, kad tai nėra savaime suprantama, aiškiai įvardyti ribas, kurių niekam nevalia peržengti. Niekas neturėtų mūsų žeminti, rėkti ant mūsų, jau nekalbu jau apie fizinį smurtą. Emocinis smurtas neša taip pat siaubingas pasėkmes, dažnai ligas. Jei norime būti sveiki, turime save „išimti“ iš bet kokios toksiškos aplinkos, bet tik sąmoningai suvokę save kaip žmogų, vertą gyventi laimingą gyvenimą, sveikatoje ir džiaugsme, tai padaryti galime.
Liūdina ir tai, kad dažnai vaikai mato netinkamus suaugusių bendravimo pavyzdžius ir taip pat užauga kupini sielos randų. Todėl reikia savęs žiūrėti ir dėl savęs, ir dėl vaikų taip pat, jei nenorime, kad mūsų vaikai užaugtų suaugusiais, kuriems reikės ilgai ir nuobodžiai savo žaizdas laižytis daug metų. Turime rodyti savo pavyzdžiu, kas yra tinkama santykiuose, o kas – visiškai netoleruotina ir nepriimtina.
Užbėgant įvykiams už akių sakau, kad neveiks „tu taip negali leisti su savimi elgtis“ pasakymas dukrai, jei ji per mus matė netinkamą pavyzdį. Aš jokiu būdu ir niekada neskatinu skyrybų, bet jei tai yra nesveika aplinka – sargdinanti visomis prasmėmis – joje likti tiesiog negalima. Jei viskas išbandyta ir šviesos tunelio gale vistiek nematyti, nepagarba –santykių piktžolė – bujoja santykių gėlynuose, reikia ieškoti kitų sprendimų. Dažnai pradedant medituoti, darant jogą, atliekant kitas praktikas, augant ir savimi besirūpinant, daug dalykų pasidaro aišku ir tam tikras elgesys kurį anksčiau toleravome tampa nebetoleruotinas ir atsiskyrimas tampa savaime suprantamu dalyku, atsiranda suvokimas: man nereikia nieko, kas man netarnauja – streso, išgyvenimų, bemiegių naktų, ašarų pakalnių ir t.t. Tuomet jau nebeklausiam, kaip baigti netinkamus, žalojančius santykius, tiesiog renkamės iš jų išeiti.
Reikia savimi labai rūpintis ir save saugoti, nes niekas nėra vertas mūsų ašarų ir sveikata yra pati brangiausia kaina, kurią teks mokėti už nesusivokusį žmogų šalia. Labai gaila, bet gydydamos tuos, kurie šalia, dažnai pačios įklimpstame i duobę, iš kurios tik pačios ir galime už pakarpos save ištraukti. Po tokio vojažo liekame sužeistos, dar ilgai laižomės žaizdas ir, duok Dieve, kad tai netaptų lemtingomis žaizdomis tiek išorėje, tiek viduje.
Ir suvokime pagaliau, kad meilės „savotiškos” nebūna. Ji arba yra, arba ne. Tyra, graži, tikra, maitinanti, rūpestinga. Kitaip tai jokia ne meilė. Kažkas, bet tik ne meilė. Meilė nežemina, ji nerėkia, nemuša, negąsdina, ji nėra savanaudė. Save apgaudinėti galima ilgai ir nuobodžiai, tačiau tik iki tam tikros ribos. Nes viskas turi savo kainą. Nemeilė sau – didžiausią. O buvimas su mus engiančiu, negerbiančiu, mūsų nevertinančiu žmogumi ir yra nemeilės sau tuo metu išraiška.
Taip, mes tikrai galime apsigauti kažkuriam laikui, galime būti pasakiškai empatiškos ir tikėti gražiausiais dalykais, matyti žmoguje grožį, kurio jis pats nematęs, bet prieš puoselėdamos kažkieno apleistą sodą pradžioje pasidairykime savame. Ar tik nebus mūsų pačių gėlės jau nudžiuvę.
Ir pabaigai, jei yra galvojančių, kad nepagarba būna visuose santykiuose, tai tikrai ne. Pasaulyje yra beveik 8 bln žmonių ir tarp jų yra daugybė save ir kitus gerbiančių žmonių. Ir visai nesvarbu, jei iš tų visų bilijonų mums nutiko įsimylėti žmogų, kuris tapo didžiule pamoka. Tai nėra nuosprendis. Todėl laikytis įsitvėrus žmogaus ir santykių kurie naikina – prabanga. Mes nesame amžini.
Jokiu būdu nekentėkime tyliai. Ieškoti pagalbos sau nėra silpnumas. Kiekvienas žmogus vertas gražiausių santykių, vertas pagarboje ir ramybėje gyventi, džiaugsmą ir laimę auginti ir dauginti”, – rašė Violeta.