Iš renginių organizavimo sūkurio keletui valandų ištrūkęs G. Masalskis sutiko susitikti, bet dar telefonu įspėjo: „nieko dramatiško tikrai nebus. Gyvenu puikiai ir ramiai. Toliau dirbu". Tačiau mums susėdus pasikalbėti pašnekovas atsiduso. Laukė pokalbis ne apie pačius maloniausius jo gyvenimo etapus.
„Bankrotas? Yra klišės, kurios mėgstamos spaudoje ir labiau kabina skaitytoją. Juk nenutinka taip, kad netikėtai įmonė ima ir bankrutuoja. Iki tol viskas yra žinoma ir yra išbandomi įvairūs gelbėjimo būdai. Turėjome puikius objektus, bet susidėjo nemažai kriterijų, kurie pasakė, kad nepavyks visko taip greitai ir lengvai sutvarkyti ir, kad ir kaip baisu buvo tai padaryti, privalėjau imtis veiksmų.
Lietuvoje žmonės bankroto dar nesuvokia kaip vienos iš verslo dalių. Pavyzdžiui, Amerikoje situacija yra visiškai kitokia. Jie ten valdo krizes ir jei tau iškelia bankrotą, na, tai nieko gero, bet ir ne pasaulio pabaiga. Būtų gerokai baisiau netekti rankų ar kojų, bet dabar dirbu lygiai taip pat ir turiu daug gerų idėjų. Man viskas įdomu. Net ir tie patys maitinimo verslo reikalai. Tik jau ne Lietuvoje", – apie šiemet paskelbtą maitinimo ir renginių aptarnavimo paslaugas teikusios įmonės UAB „F and B" bankrotą kalbėjo jis.
Dirbęs šioje srityje Giedrius pastebėjo, kad maitinimo sektoriuje šiuo metu vyksta perversmas, o nauji restoranai ir kavinės užsidaro jau po pusmečio gyvavimo. Tačiau daugeliu atvejų apie jų bankrotą garsiai nekalbama, nes paprastai tai būna mažai kam žinomos įmonės ir žmonės.
„Praradau daug pinigų ir liko skolos. Susidėjo daug dalykų. Jei atvirai, man pačiam retai pavyksta mokytis iš svetimų klaidų. Vis atrodo, kad padarysiu kitaip ir pavyks. Kartais taip ir būna, bet pasitaiko, kad ir ant to pačio grėblio užlipu.
Tačiau čia susidėjo daug dalykų ir kai dabar imu viską analizuoti, suprantu, kad nors su manimi dirbo ir labai daug fainų žmonių, nemažai buvo ir tokių, kurie tiesiog nevertina darbo ir yra neatsakingi. Aiškinau jiems, kad dirba ne man, o sau ir į darbą eina ne tam, kad laiką leistų socialiniuose tinkluose, bet tai supranta ne visi.
Kiekvienas darbuotojas gali tapti nepakeičiamu ir tuomet nebūtų jokių argumentų, kodėl neturėčiau pakelti jam algos. Tačiau toks atsainus požiūris yra ypač būdingas jaunajai kartai. Tokie žmonės profesionalais netaps, nes dažniausiai eina tik paviršiumi. Tiesiog stebiu tokią situaciją. Nesu reiklus žmonėms. Aš reikalauju kokybės ir atsakomybės.
Mes ir radijo stotį M1 kūrėme savo jėgomis, nelaukdami ypatingų nurodymų iš savininkų. Dirbome ir nors niekas mūsų negirdavo, bet tai darėme dėl savęs. Galbūt tai labiau būdinga mūsų kartos vertybėms, tačiau darbas mums buvo svarbus ir šiandien mane kartais erzina tai, kad turime prisitaikyti ir geras pozicijas užleisti tiems, kurie tiesiog kažką daro. Bijau nekompetencijos ir ieškau žmonių, kurie ateityje mane pakeistų".
Ir jo sūnūs Danielius ir Emilis nestokoja šių tėvo pamokų. Tiesa, Giedrius pastebi, kad berniukai labai skirtingi. Jaunėlis stengiasi išsisukti kūrybingai, o vyresnėlis iš tėvo paveldėjo atsakomybės jausmą.
Pasiteiravus, ar nesvarsto sugrįžti į televizijos eterį ir naujo gyvenimo etapo pradėti dirbant matomą darbą, pašnekovas pripažino, kad dar dvejoja ir galbūt tam dar neatėjo tinkamas laikas. „Kartais pagalvoju, kad norėčiau į televiziją, bet aš truputėlį nuvertinu save. Nemanau, kad esu toks puikus vedėjas. Ir dabar žiūrėdamas į populiarius televizijos veidus suprantu, kad savęs ten nematau. Žinoma, mėgstu pajuokauti ir dirbau su pramoginėmis laidomis, bet dar negavau viliojančio pasiūlymo. Galbūt rimčiau apie tai pagalvosiu po kokio pusmečio, kai tapsiu laisvesnis pagrindinėse savo veiklose.
Išėjus iš televizijos vis kildavo minčių, kad galbūt reikėtų į viską spjauti ir grįžti. Man patiktų pramoginė, bet ne komercinė laida. Matau save LRT eteryje, kitose televizijose, internete. Tačiau esu atsakingas už šią įmonę ir verslas suteikia man daug galimybių save realizuoti".
Pašnekovas juokauja, kad prieš du dešimtmečius įkūręs įmonę „Anoniminių darboholikų klubas" tik norėjo sugalvoti dar negirdėtą pavadinimą, o savęs darboholiku tikrai nelaiko. „Tuo metu kalbininkai net neleido registruoti tokio pavadinimo, nes žodžio „darboholikas" negalėjo būti. Taigi, mes šį žodį ir atvežėme į Lietuvą (juokiasi). Tačiau nesu darboholikas ir pinigai man nebėra toks svarbus dalykas, kaip buvo anksčiau. Brangiausia vis dėlto yra laikas, todėl mieliau jį leisiu draugo sodyboje nei apsimetinėsiu vakarėliuose ir kelsiu dirbtines nuotraukas į socialinius tinklus. Žvaigždžių liga sirgau lygiai du mėnesius pradėjęs gerai uždirbti ir tapau brangiausiai apmokamu didžėjumi šalyje, bet greitai supratau, kad nesu jokia žvaigždė".
Tačiau ir televizijos laidų vedėjo bandymas pasitraukti į verslą žinomumo nesumažino. Nors ir rečiau, jį gatvėje žmonės vis dar atpažįsta, o prieš dvejus metus policijos reido metu sustabdžius jo vairuojamą automobilį naujienų portaluose pasirodė nuotraukos, kuriose jis naktį sėdėjo už vairo, o šalia jo – žavi šviesiaplaukė. Tuomet pradėjo sklisti gandai apie byrančią televizijos veidų santuoką. Nors ne viskas buvo tiesa, o šalia Giedriaus sėdėjusi šviesiaplaukė buvo jo bendradarbė, santuokos iš tiesų nepavyko išsaugoti.
„To reido metu niekas nenufotografavo ir to, kad ant galinės sėdynės sėdėjo dar viena darbuotoja ir žmonės nežinojo, jog važiavome iš renginio, kuriame dirbome. Blogiausia buvo tik tai, kad mano mama, kuri viską matė ir žinojo, turėjo išgyventi klausydama aplinkinių komentarų ir kuriamų sąmokslo teorijų.
Problema buvo ne tas reidas ar nuotraukos. Mūsų santykiuose problemos prasidėjo gerokai anksčiau. Sprendimas skirtis taip pat nebuvo priimtas per vieną dieną".
Prieš 16 metų tiesioginiame radijo eteryje susituokusi pora apie savo sprendimą skirtis pranešė socialiniame tinkle „Facebook" išpublikuodami tokias pačias žinutes, kuriose paaiškino, jog santykių išsaugoti vis dėlto nepavyko. Anot pašnekovo, nebebuvo ką slėpti ir abiems tėvams norėjosi apsaugoti sūnus nuo iš piršto laužtų gandų.
„Man nuėjus į naktinį klubą ir bendraujant su kokiomis nors merginomis pasigirsdavo gandų ir apkalbų. Tačiau kodėl nepakalbinti merginos? Jos ir pačios prieina ir kalbina. Žmonės pradėjo kalbėti, kad aš visur pasirodau vienas. Aš apskritai esu vienišius ir mėgstu vienas išvažiuoti net į keliones ar nueiti į naktinį klubą. Ne dėl to, kad norėčiau padaryti ką nors blogo, bet tiesiog nematau tame nieko negatyvaus.
Mes nenorėjome gyventi kaip daugybė šeimų, kurios gyvena kartu, bet nebėra kartu. Žmonės tiesiog kenčia, nes neva yra vaikai, bendras turtas, galvoja, ką žmonės pasakys. Mūsų su Asta požiūriai sutapo. Išsiskirti yra mažesnė blogybė nei žaisti ir vaidinti prieš visus. Tašką tarp dviejų žmonių padėjau neseniai. Tik dabar. Buvo minčių, kad galbūt dar pavyks".
Svarbiausiu aspektu priimant sprendimą jiems buvo vaikai. Iki žinia pasiekė visuomenę, su berniukais buvo daug kalbamasi namuose. „Gyventi tik dėl vaikų yra nesąmonė, nes jie protingi ir viską jaučia bei supranta. Pasirinkome iš pradžių sunkesnį, bet galiausiai geresnį sprendimą. Blogiausia yra sėdėti ir apsimesti, kad viskas yra gerai"
Šiandien skirtingais keliais pasukusi pora sutaria puikiai. Ir nors santykiai dar nėra šilti, verslininkas tiki, kad ateityje jie tikrai tokiais taps. Jie jau dabar sutarė, kad vaikai augs lankydami abu tėvus, o šiuo metu taškas skyrybų procese dar nėra padėtas tik dėl tvarkomų formalumų ir turtinių klausimų.
Paklausus, ar šiandien Giedrius jau jaučiasi laisvas, vyras kiek sutriko: „Nežinau. Kas tai yra? Teismas taško nepadėjo. Neturiu gyvenimo draugės ir man to dabar nereikia. Noriu daug ką susitvarkyti ir pailsėti.
Kai praeis tam tikras laikas, pats suprasiu, kad gali užsimegzti kas nors naujo. Ir įsimylėti dabar gal nelabai galėčiau. Nesakau, kad bijau, tiesiog galva ir širdis užimtos kitais reikalais. Noriu daug keliauti, matyti, atsakyti sau pačiam į daugybę klausimų ir galbūt grįžti į televiziją. O gal į radiją. Bet šiuo metu man tikrai labai reikia poilsio".
Tik turėdamas laisvo laiko ir sėdėdamas namuose jis pradeda analizuoti pastaruosius įvykius, todėl stengiasi suplanuoti savo laiką taip, kad pašalinės mintys lankytų kuo rečiau. Kartą per savaitę su bičiuliu jie turi tradiciją surūkyti po gerą cigarą ir aptarti tai, kas aktualu. Jis taip pat pradėjo ir buriuoti, atrado burlenčių sportą, badmintoną ir jau planuoja kelionę į Italiją.