Žilvino kelionė buvo neilga – vos trys dienos. Anot jo, laiko užteko Islandiją pasimatuoti – ilgesnei kelionei reikėtų daug daugiau planavimo ir išlaidų.
„Šalis yra be galo brangi, o keliauti viduje galima tik išsinuomojus automobilį, nes susisiekimas čia gan komplikuotas. Traukinių nėra, o autobusais čia neprikeliausi. Reikia žinoti, ką nori pamatyti. Ilgasis savaitgalis man pasirodė pats priimtiniausias laikas“, – pasakojo Žilvinas.
Iki atokesnių nuo sostinės Reikjaviko vietų tektų važiuoti po kelis šimtus kilometrų, taigi vairuoti reikėtų ilgiau nei žvalgytis.
Verslininką nustebino Reikjavikas – miestas nedidelis, tačiau vien į JAV, anot jo, kasdien čia kyla 29 skrydžiai.
„Tai tranzitinė sala, o Reikjavikas labai skiriasi nuo kitų Europos sostinių. Jei kitur pasaulyje vasarą matai žmonės, supamus šilumos ir vasariško vaibo, Reikjavikas palieka sunkių batų ir vėjo neperpučiamų drabužių įspūdį. Čia atvykstantys žmonės atrodo kitaip“, – sakė jis.
Verslininką nustebino ir oro temperatūra – iš trijų dienų tik vieną švietė saulė.
„Buvo tik 12 laipsnių šilumos. Tai pasako, kad temperatūros atžvilgiu čia yra blogai. Naktį vasarą tik 6 laipsniai!“ – pasakojo Ž. Grigaitis.
Lietuvis Islandijoje spėjo pamatyti garsųjį Auksinį ratą. Tai apie 300 km kelias iš Reikjaviko į salos pietus ir atgal.
„Pamačiau juodąjį paplūdimį, kur buvo filmuotas ne vienas Holivudo filmas, Mėlynąją lagūną, geizerius. Susidariau įspūdį, kad Islandija puikiai tinka tiems, kurie nori keliauti alternatyviai ir pamatyti visai kitą aplinką nei Europoje“, – sakė pasaulį išmaišęs verslininkas.
Vaizdo įrašu iš garsiosios lagūnos Ž. Grigaitis pasidalino su sekėjais socialiniame tinkle „Instagram“.
Vyras prasitarė, kad Islandija kai kuriomis detalėmis priminė Australiją. Bent kol kas grįžti į salą Žilvinas neplanuoja – trijų dienų viešnagės užteko susipažinti.
„Mano gyvenimo patirčiai čia puiku. Įdomu buvo pamatyti, bet kad norėčiau darkart čia atvykti... Galbūt yra dar kitų vietų, nors tokių, kur dar nebuvau, daug nėra. Vis dėlto sala ir salos gyventojai turi savo gyvenimo prieskonių“, – pasakojo Ž. Grigaitis.