„Nesu gyvenimo mokymo guru ir nesiūlau stebuklingų receptų. Dalinuosi tuo, ką atradau ir išbandžiau pats – tai muzika, žodis, mintis ir įsitraukimas. Žaismingumas yra vienas geriausių vaistų nuo pokyčių baimės. Be to, šis vaistas dar ir malonus“, – priduria atlikėjas.
Atsipalaiduokite, tai tik žaidimas
Pasak pašnekovo, dažnai pamirštame paprastą tiesą – gyvenimo tikslas yra tiesiog gyventi. Įdomų, kupiną iššūkių, nenuspėjamą gyvenimą.
„Nesureikšminkime pokyčio – gyvenimas yra nuolatinė metamorfozė. Keitimasis, o ne sustabarėjimas, yra mūsų natūrali būsena, aš tikiu, kad mokomės ir reaguojame į besikeičiančią aplinką iki gyvenimo pabaigos. Pasiduoti – tai leisti sau degraduoti ir senti“, – sako Jurgis.
Paprastai tariant, gyvenimas yra didelis žaidimas, kad ir kompiuterinis. Jei jis mums įdomus, juo mėgaujamės, galime paaukoti ne vieną valandą miego, kad pasiektume naują lygį. Jeigu žaidimas „užknisa“, renkamės naują ar tiesiog išjungiame kompiuterį.
„Gyvenime tas pats – galime laukti, kol kompiuteris užlūš ar išsikraus, arba patys imtis veiksmų ir jį perkrauti“, – palygina J. Didžiulis.
Dešimt situacijų, kai pokyčiai į naudą
Pašnekovas išskyrė dešimt atvejų, kada pokyčių atidėlioti neverta – jei norime valdyti savo gyvenimą ir likimą, turime paspausti „Restart“ mygtuką:
1. Kai žaidimas pasidaro nuobodus. Kai iššūkiai per lengvi, o istorija banali – metas keisti žaidimą. Niekas nebijo tiesiog atsistoti ir išeiti iš prasto filmo ar koncerto, nebent jūsų draugas režisierius arba scenoje pažįstamas veidas.
2. Kai žaidimas formuoja klaidingą nuostatą. „Mano motina nuoširdžiai tikėjo, kad tikri, nuoširdūs šeimos santykiai privalo būti audringi ir dramatiški, kitaip jie nieko verti. Ji negalėjo patikėti, kad būna normalių šeimų, kurios nesipeša per Kalėdas“.
3. Kai žaidimas jus taip įtraukia, kad imate nebepatikti nei sau, nei kitiems. „Aš esu geras žmogus, bet mano darbas reikalavo, kad elgčiausi kaip asilas, turintis ego sutrikimų. Tada supratau, kad būti žvaigžde Lietuvoje turi savų minusų“.
4. Kai pamirštate, kodėl žaidžiate šį žaidimą. Tai situacija, kai atsakymas į šį klausimą toks nemalonus ir skausmingas, kad verčiau nusprendžiate pasirinkti lengvesnę išeitį ir užsiverčiate dar vieną bokalą alaus.
5. Kai turite save įtikinėti, kad reikia žaisti toliau. Kartojate sau, kad tai yra labai svarbu, nors puikiai žinote, kad niekam to nereikia. Niekas net nepastebės, kad jūs jau nebežaidžiate, o gal atvirkščiai – dėl to tik apsidžiaugs.
6. Kai labiau norėtumėte žaisti kitą žaidimą, bet žinote – žaidimas žaidimais, o kažkam reikia dirbti. O darbas, žinoma, privalo būti nemalonus.
7. Kai pavydite tiems, kas išdrįso žaisti savo svajonių žaidimą. Tokius žmones norite tiesiog nušauti – vien už tai, kad dabar jiems sekasi daug geriau.
8. Kai sau vis kartojate, kad tas, kas sugalvojo žaidimą, yra gerokai kvailesnis už jus. Jeigu kvailys sugalvojo žaidimą ar jį valdo, galite būti ramūs – vartotojo patirtis bus nekokia.
9. Kai negalite nieko pakeisti, nes esate per jaunas... o po kelerių metų suprantate, kad negalite nieko pakeisti, nes esate per senas.
10. Kai labai norite pradėti naują žaidimą, bet paniškai bijote. „Mano patirtis rodo, kad geriausios nuodėmės yra pavojingiausios, uždrausti vaisiai skaniausi, didžiausi iššūkiai reikalauja didžiausio atsidavimo, o gražiausios panos reikalauja daugiausiai dėmesio“.
Pasitikėti savimi ir kitais
Ką J. Didžiulis patartų tiems, kas vis dar dvejoja ar nusivylė, nes pokyčiai nesuteikė to, ko tikėjosi?
„Pirmas žingsnis yra suvokti, kad kiekvienas turime gerokai daugiau galių paveikti savo žaidžiamus žaidimus negu manome, ypač kai tai darome nuoširdžiai norėdami, o ne manydami, kad taip reikia. Jei nepasisekė, nereikia pasiduoti ir sakyti „negaliu”. Verčiau paklauskite savęs, kas turėtų atsitikti, kad galėčiau?”, – pataria pašnekovas.
Kitas pokyčių stabdis, J. Didžiulio nuomone, yra individualizmas: „Kai mes svajojame kaip komanda, kompanija, tauta ar net visa žmonija, sugebam pasiekti neįmanomų dalykų. Svajonės privalo būti didelės, ambicingos, ir užkrečiančios!”
Pokyčių užkrato Jurgis žada ir savo pasirodyme „From Spectate to Participate“, kuris vyks kovo 22 d. „Rise Vilnius“. Interaktyviame netradicinio formato pasirodyme, J. Didžiulis kalbės apie tai, kas mus supa – visuomenės reiškinius, tarpusavio santykius –, o muzika papildys ir iliustruos įžvalgas.
„Mano tikslas nėra paskatinti žmones pokyčiams, šį sprendimą jie turi priimti patys. Aš stimuliuoju žmones ir sukuriu erdvę, kur jie gerai leistų laiką, susimąstytų ir pamatytų, kiek daug jie gali, ypač, veikdami drauge su kitais. Mano misija – įkvėpti ir edukuoti per žaismingumą“, – pabrėžė jis.
Pastarojo pasirodymo akimirkos - nuotraukų albume: