„Mes lietuviai kaip tauta susivienijame labai retai. Mes esame labai pikta tauta, manau. Nes mes net nekenčiame savo senjorų, – pradėjo savo svečio pristatymą Justinas. – Jei tu pasenai, mes tau niekada neleisime pamiršti, kad esi senas. O pikčiausia senolių „trolinimo“ laida – „Sveikinimų koncertas“. Laima Kybartienė niekada nesensta, bet visada kitiems primena, kad jie paseno.“
Po ilgos įžangos apie tautos nevieningumą J. Jankevičius pagaliau pristatė savo svečią – „žmogų kalną“ Antaną Kavaliauską iš krepšinio, antrosios Lietuvos religijos, kuri, anot Justino, vienintelis dalykas, vienijantis lietuvius, pasaulio.
Tradiciškai, Justinas savo pokalbį pradėjo nuo vaikystės, paauglystės, gimtojo miesto ir juokingų ar graudžių prisiminimų. „Medis tokių gilių šaknų neturi kaip mano šeima ir Vilnius“, – šmaikštumu nuo Justino neatsiliko A. Kavaliauskas ir papasakojo visą istoriją iki tapimo krepšininku.
Su mama ir sese užaugęs Antanas pokalbio metu ne kartą pakartojo, kad savo mamai sunkiai pasakydavo „ne“. „Jos ūgis 186 centimetrai, svoris – 110 kilogramų“, – savo mamos portretą susirinkusiųjų vaizduotėje nupiešė Antanas ir prisipažino, kad kartą ji jam net plaukus baltai buvo nudažiusi. „Na, čia ne ta mama, kuriai gali pasakyti, kad dar nesikelsiu ir nevalgysiu“, – besijuokdamas pridūrė Justinas.
Atsipalaidavę vyrai mielai šmaikštavo ir nevengė kalbėdami vis įpinti vilniečiams įprastų frazių, kurias Justinas vertė susirinkusiai publikai. „Atvažiavęs į Ameriką pirmas savaites gyvenau „užase“, – pasakojo Antanas. Justinas suskubo padirbti vertėju ne vilniečiams, galimai esantiems minioje: „Siaube“. „Buvo „žostka“ iš pradžių“, – toliau savo kalbą spalvino A. Kavaliauskas, o Justinas vėl vertė: „Baisu“.
Net vaikystėje labiausiai mėgtą Antano žaidimą „syfa per stroikes“ J. Jankevičius paaiškino visiems suprantamais žodžiais: „Čia labiausiai vilnietiška frazė – čia gaudynės statybose“.
Ne pačiame saugiausiame Vilniaus rajone užaugęs Antanas pasakojo ir apie ankstyvoje jaunystėje patirtas „rajonų muštynes“, tačiau pridūrė, kad jis buvo nieko vertas jų dalyvis, tad visuomet likdavo kam nors už nugaros.
Pokalbio pabaigoje savo klausimus galėjo užduoti ir skaitytojai. Klausimuose ne vienas domėjosi, kaip gi A. Kavaliauskas jautėsi su komanda pralaimėjęs „Neptūnui“.
Tačiau net ir šis gausybės aplodismentų sulaukęs klausimas nebuvo vakaro kulminacija. Ja tapo Justino iššūkis Antanui – nuskusti barzdą. Tiesa, A. Kavaliauskas kiek sutriko ir bandė slėpti savo barzdą kai pamatė, kad ant stalo atsidūrė skutimosi priemonės. Išgirdęs, kad vis dėlto ne jam, o Justinui šįvakar pokalbį teks baigti be barzdos, jis dar kiek sutrikęs norėjo atsisakyti šio iššūkio, bet galiausiai sutiko.
Vakaro akimirkos – nuotraukų galerijoje: