Jei muzikos pasaulyje atsirastų antras Mantas ir Jurga arba kodėl pupytės tapo „naujosiomis“?

Turbūt ne daugelis žino atlikėjų Adele, Rihannos ar Beyonce pavardes. Tačiau pasaulinio garso asmenybėms pakanka savo gerbėjams prisistatyti tik savo vardu, kuris iš karto asocijuojasi su žinoma asmenybe ir jos veikla. Lietuvoje kūrėjai taip pat perima vakarų madą viešumoje prisistatyti tiesiog vardu. Ne vienam išgirdus atlikėjų Manto, Jurgos, Augustės, Justo, Vaido, Gintarės, dizainerės Julijos vardus nekyla abejonių, apie kokius žmones kalbama. Tačiau ką daryti, jei į rinką ateina dar vienas Vaidas, Mantas ar Jurga?

Vardai, tapę prekės ženklais

Ko gero, nerasi tokios užsienio žvaigždės, kuri būtų neužpatentavusi savo vardo. Štai viena garsiausių pasaulio atlikėjų Adele netgi nori uždrausti kvepalų „Adele“ prekybą, nes muzikinę karjerą pradėjusi dainininkė apdairiai užregistravo savo vardą kaip prekės ženklą, kurio be jos leidimo negalima naudoti.

Lietuvoje patentuoti savo kūrybinio vardo kaip prekės ženklo dar nėra didelės mados. Tačiau keletas žinomų atlikėjų pasinaudojo Valstybinio patentų biuro paslaugomis. Tarp jų – ir atlikėjas Mantas Jankavičius, užpatentavęs Manto vardą kaip prekės ženklą. Dizainerė Julija Janulaitytė taip pat užregistravusi Julijos vardo prekės ženklą. Lietuvos Valstybiniame patentų biure norint įregistruoti savo vardą, reikia susimokėti 480 litų. Įregistruotas ženklas

 galioja 10 metų.

„Pupytės“ užpatentuotos iki 2021 metų

Valstybiniame patentų biure „Naujosios pupytės“ taip pat įregistravusios savo grupę kaip prekės ženklą. Tačiau taip grupės lyderė Oksana Pikul pasielgė neatsitiktinai. Subyrėjus „Olialia“ prekės ženklui, atlikėjos pareiškė norą ir toliau dirbti grupėje - tik be iki tol jas prodiusavusios „Naujosios Melodijos“ paramos.

„Tačiau mūsų buvę prodiuseriai užregistravo žodį „pupytės“, kad neturime teisės naudoti jų pavadinimo. Todėl mums nebeliko nieko kito, kaip patentų biure pridėti prie „pupyčių“ dar vieną žodį. Taip ir gimė „Naujosios pupytės“. Taip buvau priversta apsisaugoti nuo mūsų buvusių prodiuserių kėslų. Beje, šiandien mane pasiekė žinia, kad žodis „pupytės“ užpatentuotas iki 2021 metų. Mane labai stebina, kad jie iki šiol laiko ant mūsų kažkokį pyktį“, - DELFI pasakojo O. Pikul.

Už pasiskolintą idėją Jurga nepyksta

Dainininkė Jurga Šeduikytė-Bareikienė scenoje dažniausiai prisistato tiesiog Jurga. Tačiau savo vardo užregistruoti Valstybiniame patentų biure atlikėja nemato prasmės.

„Gyvename mažoje šalyje. Todėl nematau problemos, jei atlikėjai nėra užpatentavę savo sceninio vardo. Tik tam žmogui, kuris norės pasinaudoti kito įdirbiu, bus daug gėdos. Puiku, jei žmonėms kažkuris vardas asocijuojasi su konkrečiu žmogumi ir jie priešais save mato būtent jo veidą. Tačiau jei kitas atlikėjas, bandydamas pelnyti dėmesį pasivadins tokiu pačiu vardu, tikrai nepelnys publikos simpatijų. Manau, kad Lietuvos dydžio šalyje tai neturėtų būti problema“, - DELFI pasakojo J. Šeduikytė-Bareikienė.

Žinoma moteris visiems kūrėjams siūlo ne konkuruoti ar pergyventi, kad kažkas pavogs jo vardą, bet kooperuotis. „Pavyzdžiui, aš neseniai sužinojau, kad buvo išleista knyga „Vilnius 37 °C“. Neseniai pasirodė mano albumas „+37 °“. Šio projekto organizatorės taip pat buvo Jurga juoda, Jurga balta. Bet aš tame nematau jokios problemos. Man smagu, kad idėjos tvyro ore ir kažkas jas pagauna. Muzikoje dar neteko susidurti su atlikėja Jurga, bet jei tai yra skirtingos meno sferos, kūrėjai netgi galėtų sugalvoti kažką kartu nuveikti. Tai – daug geriau nei ieškoti problemų“, - įsitikinusi J. Šeduikytė-Bareikienė.

Kai susitinka dvi Augustės ar du Vaidai

Atlikėjas Vaidas Baumila DELFI sakė, kad jis ir scenoje stengiasi vadintis ne tik vardu, bet ir pavarde. „Todėl nemanau, kad daugiau atsiras Vaidų Baumilų. O jei ir atsiras, tuomet bus labai sunku“, - juokėsi dainininkas, vardo Vaidas patentuoti kol kas neskubantis.

O štai visai neseniai atlikėja Augustė Vedrickaitė susidūrė su nemalonia situacija, kai internetinėje erdvėje ji išgirdo kitos atlikėjos Augustės dainas. "Dėl šios painios situacijos aš tikrai nepykstu. Tiesiog nenoriu, kad mano vardą painiotų su jos. Tikiu, kad kita atlikėja, vardu Augustė, taip pat nenori būtų maišoma su manimi", - DELFI sakė A. Vedrickaitė, pradėjusi domėtis teisėmis dėl sceninio vardo naudojimo.

Kaip DELFI pasakojo AGATA (Lietuvos gretutinių autorių teisių asociacija, - DELFI) informacinio centro teisininkė Martyna Gudaitė-Gulbinienė, tokiose situacijose, kai sceniniai vardai nėra registruoti, teisybės ieškoti sudėtinga. „Negaliu sakyti, kad neregistruoti sceniniai vardai yra nesaugomi. Tačiau tada niekas negarantuoja, kad kitas asmuo negalės naudotis tokiu pačiu vardu. Todėl jei konkuruoja du neregistruoti prekių ženklai, kaip Augustės atveju, šioje vietoje teismas turėtų įvertinti ar yra pagrindo teigti, kad kuris iš tų asmenų jau yra siejamas su šiuo prekės ženklu“, - pasakojo AGATA teisininkė.

Prisiteisti galima ir 50 tūkst.

Anot jos, Auguste, Mantu, Justu teisę turi vadintis ir kiti žmonės. Tokios prabangos nusipirkti negalima. Tačiau kai vardas įgyja komercinę vertę, kitam asmeniui scenoje ar kitokioje kūrybinėje veikloje vadinantis tokiu pat vardu, galima įžvelgti visuomenės klaidinimą. Todėl savo vardą kaip prekės ženklą būtina registruoti, jei nenori, kad niekas jo komercinėje veikloje daugiau negalėtų naudoti.

Jei prekės ženklas naudojamas komercinėje veikloje be sutikimo, už sceninio vardo plagijavimą moralinės žalos prisiteisti būtų galima iki 50 tūkst. litų.