Žmonos Gretos prieglobstis
Kalbant apie asmeninius santykius, J. Jankevičius pabrėžė, kad nėra linkęs viešai aptarinėti savo antrosios pusės. Tad sulaukęs klausimo apie Justę Arlauskaitę-Jazzu, atsakė trumpai ir aiškiai.
„Aš niekada savo pašnekovų neklausiu apie antras puses. Bet tiesiog gavosi, kad baigėsi ir baigėsi,“ – paaiškino jis.
Vis dėlto, jis su šypsena pasidalijo ir apie pirmąją pažintį su dabar jau žmona Greta. Pasak Justino, jų santykiai prasidėjo gana neįprastai.
„Ji mane iš pradžių atstūmė. Bandžiau visaip – ji ne. Ji kaip tik tada buvo priglaudusi traumuotą šunį Harį, kuris buvo muštas, skriaustas ir labai bailus. Ji norėjo jį išgydyti. Ir tada ji pasiėmė dar vieną tokį patį skriaustą, traumuotą ir asocialų – mane“, – juokavo aktorius, teigdamas, kad Greta priglaudė jį ir pagydė.
Jankevičius taip pat pasidalijo patirtimi iš kino pasaulio. Paklaustas, kiek kartų yra filmavęsis intymiose scenose, jis atsakė su jam būdingu humoru: „Pas mane taisyklė numeris vienas – jei kontrakte yra numatyta sekso scena, tai ją ir filmuojame. Jei nereikės – iškirpsime, bet geriau turėti ir nepanaudoti.“
Jis pripažino, kad originaliuose scenarijuose tokių scenų dažnai nebūna, tačiau, pasak jo, jos pridedamos vėliau – „raskit vietos“.
Tėvystė ir Leono gimimas
Vienas jautriausių pokalbio momentų buvo tėvystė. Justinas pripažino, kad jo meilė sūnui Leonui nebuvo besąlygiška nuo pat pirmos akimirkos: „Kai pirmą kartą jį paėmiau ant rankų, supratau, kad dėl šito žmogaus šoksiu į gaisrą. Viskas tapo cementuota, nejudinama ir su principais. Supratau, kad dėl šito žmogaus padarysiu viską. Bet buvo keistas jausmas, nebuvo iškart tos stiprios meilės – ji augo palaipsniui.“
Anot jo, pirmaisiais metais vyravo rūpestis, antraisiais – jau pradėjo jaustis stipresnis ryšys, o trečiaisiais Leonas pradėjo jį vadinti „tėčiu“.
„Jis žudo manyje ciniką, – prisipažino Justinas. – Aš karts nuo karto pradedu galvoti, kaip kokį juokelį pasakyti, bet jis mane stabdo. Mes abu bandome vienas kitą keisti“, – sakė J. Jankevičius.
Aktorius taip pat kalbėjo apie tėvystės iššūkius: „Man labai patinka, kad aiškindamas jam moralines vertybes, pats sau primenu, kad pagal jas negyvenu. Ir tai verčia mane permąstyti savo elgesį. Aptinku savyje hipokritą, nes to, ko jį mokau, pats nedarau. Suprantu, kad reikia atsisukti į save.“
J. Jankevičius juokavo, kad jei būtų romų tautybės, būdamas 35-erių jau būtų senelis.
„Jei dvidešimties būčiau prisigaminęs vaikų, jie augtų durniais, nes pats tada buvau durnas. Ką tu gali išmokyti kitą, jei pats dar nieko nesupranti?“, – svarstė jis.
Sūnaus ateitį jis mato kaip atsakingą ir disciplinuotą.
„Turiu Leonui sukaupęs fondą – tai jo koledžo pinigai. Jis galės juos pasiimti tik po karinės tarnybos. Vieną tėčio klaidą jis turės ištaisyti – aš neatidaviau tarnybos tėvynei, bet jis atiduos, jei tik neemigruos į Norvegiją“ – juokavo jis.
Nepaisant visų iššūkių, J. Jankevičius išlieka optimistiškas. Jis pripažįsta, kad jo gyvenimo kelias nebuvo lengvas, tačiau sugebėjo iš visko pasimokyti.
„Greta padarė labai didelį darbą, kad mane tokį iškentė. Didelė pagarba jai“, – su dėkingumu užbaigė pokalbį aktorius.
Visą pokalbį galite stebėti čia.