K. Sakalauskas į 7 dienų kelionę Neapolyje ir už jo esančiame Monte di Procida miestelyje leidosi kartu su žmona Jolanta, vaikais bei artimo bičiulio šeima. Neseniai gaisrininko aprangą į policininko uniformą išmainęs Karolis neslepia, kad dėl įtempto darbo grafiko jo atostogos dažniausiai būna ramios.
„Buvome įpratę atostogauti pasyviai. Kitaip tariant, nusiperki kelionę su „Viskas įskaičiuota“ paketu ir skrendi į Turkiją. Ten savaitę laiko guli prie baseino ir daug valgai. Kiekvienais metais sakydavome, kad daugiau į tokias keliones nebevažiuosime. Laukėme įvairių kelionių agentūrų pasiūlymų, jau manėme, kad keliausime ir vėl į Turkiją, tačiau draugai užprotestavo ir pasiūlė keliauti į Italiją. Taip ir išvykom“, – DELFI sakė jis.
Kaip ir daugelį kitų lietuvių Karolį Turkija kaskart sužavi savo šiltu klimatu, viešbučių aptarnavimu ir geru kokybės bei kainos santykiu. Nepaisant to, šią vasarą vyras mėgavosi kur kas aktyvesnėmis atostogomis – išsinuomavo automobilį ir apsistojo Monte di Procida miestelyje, dideliame name ant kalno, pro kurio terasą atsivėrė Viduržemio jūra.
Vairuojant teko apsišarvuoti kantrybe
Prieš dvejus metus su žmona Romos gatvelėmis vaikštinėjęs Karolis šįkart su šeima sėdosi į automobilį ir susidūrė ne tik su siaurais keliais, bet ir eismo spūstimis.
„Vilnių mes laikome didmiesčiu, kuriame yra greitas tempas, eismo kamščiai, tačiau Italijoje teko apsišarvuoti kantrybe. Eismas buvo lėtas, gatvelės siauros. Ten labai tankiai apgyvendinta šalis – Italijoje gyvena net 60 mln. žmonių. Kalnuose pilna namelių, miestelių, tačiau vietos pravažiuoti beveik nėra. Tie keliai buvo tokie siauri, kad prasilenkti buvo beveik neįmanoma. Neslėpsiu, tai pradėjo erzinti. Kartą nutarėme apsipirkti artimiausiame prekybos centre, kuris buvo už 20 kilometrų – pamanėme, kas gi čia tokio, Vilniuje taip pat tenka įveikti tokius atstumus, tačiau mes šią atkarpą važiavome virš valandos. Esu įpratęs viską daryti žaibišku greičiu, taigi man tai buvo kančia. O dar plius tas karštis“, – prisimena jis.
Nors Italijoje visą savaitę svilino 30 laipsnių karštis, Karolis su šeima stengėsi aplankyti kuo daugiau turistinių vietų.
„Vieną rytą atsikėlėme ir su šeima nusprendėme keliauti į Sorento miestelį. Nuvažiavome gana greitai, sustojome kalne ant šlaito, pasmalyžiavome ledais, atsigaivinome. O kai jau reikėjo grįžti namo, iki galutinio tikslo važiavome keturias valandas. Ten buvo vienas ištisas kamštis. Beveik kiekvieną vakarą ten prasideda pikas, vieni kamščiai. Navigacijoje degė vien raudona spalva. Tas šiek tiek erzino, nes norėjosi pamatyti kuo daugiau“, – sakė Karolis.
Nepaisant to, kelione jis ir visa kompanija buvo patenkinti. Anot jo, gyvenime reikia išbandyti viską. Tiesa, šiame regione, kaip pasakoja Karolis, keliauti be automobilio būtų labai sunku.
„Pasigrožėjome kalnais, daug vaikščiojome. Man patinka toks laisvalaikis, fizinis krūvis, mano bičiuliui irgi, tačiau buvome su vaikais, kurie pavargsta šiek tiek greičiau“, – pasakojo jis.
Taikytis Karoliui reikėjo ir su moteriškais malonumais. Pavyzdžiui, apsipirkinėjimu parduotuvėse.
„Užsikėlėme į vieną kalną, o moterys sako, kad nieko čia ypatingo. Aš tada juokaudamas atsakiau, kad joms „Victoria's Secret“ parduotuvė, žinoma, buvo daug gražesnė“, – šmaikštavo vyras.
Humoras Karolį lydi visur ir visada, todėl žmona už tokias jo replikas nepyksta. Praėjusiais metais pora atšventė 10 metų santuokos metines ir iki šiol yra laimingi radę vienas kitą.
Italų mentalitetas ir kandančios kainos
Vertindamas savo atostogas, Karolis pripažįsta, kad visko pamatyti neišėjo ir dėl gana aukštų kainų.
„Nori nuplaukti į kitą salą? 10 minučių plaukimas mūsų šeimai būtų kainavęs 180 eurų. Tiesą sakant, šioje kelionėje mes išleidome daug daugiau, nei kai atostogavome Turkijoje. Tikėjomės, kad gal šį kartą kelionė bus pigesnė, bet, deja. Pernai visai šeimai prabangiame viešbutyje su „Viskas įskaičiuota“ principu už visą šeimą sumokėjome 2 600 eurų. Šiemet Italijoje išleidome tikrai daugiau, nes čia teko mokėti už viską“, – pripažino K. Sakalauskas.
Tiesa, vyras pripažino, kad itališkas maistas jam ir jo artimiesiems buvo labai gardus. Karolis su šeima lankėsi vietinėse kavinėse, restoranuose, o radę laisvą minutę – gaminosi valgį ir namuose.
„Kalbant apie picų kainas, jos labai panašios kaip ir Lietuvoje. Galbūt kokiais 2 eurais didesnės, tačiau tikrai stipriai nesikandžiojo. Žinoma, kai sėdėjome restorane ir valgėme jūros gėrybes, teko sumokėti kur kas didesnę sąskaitą. Tačiau ten buvo labai malonus aptarnavimas. Italai apskritai labai mėgsta bendrauti. Vos su tavimi šnekteli, jau prašo priimti į „Facebook“ draugus, tačiau tokiu būdu jie su mumis pasidalino gražiausiomis lankytinomis vietomis, papasakojo, kur rasti geresnį paplūdimį, ką verta nusipirkti ir ko saugotis“, – dėstė jis.
Kai kuriais atvejais italų mentalitetas Karolį ir jo šeimą privertė nusišypsoti.
„Patiko italų požiūris į gyvenimą. Per pietus pas juos niekas nedirba, jie ilsisi. Apie pusę 5 val. visi pradeda atsidarinėti. Nuvažiavome kažkada tokiu metu į piceriją, kuri buvo arti mūsų namų. Sakome, kad norėtume picų. O italas atsako, kad picos ir maistas – tik nuo 7 val. vakaro, nes tik tada ateina kepėjas. O mes buvome labai alkani. Šiaip ne taip paprašėme, kad vakarieniauti norėtume jau tą akimirką. Italas pasakė: „Supratau, palaukite 20 minučių“. Tas 20 minučių italas pražiūrėjo futbolą, po to paskambino picų kepėjui, kuris, matyt, gyveno netoli picerijos. Atėjęs jis sako: „Gerai, iškepsim“, tačiau be jokio streso ar skubėjimo“, – stebėjosi vyras.
Pabendravęs su vietiniais Karolis suprato, kad viena didžiausių italų problemų, apie kurią jie patys žino, yra šiukšlinimas. Viename restorane dirbusi moteris guodėsi, kad galbūt situacija turėtų keistis atsiradus naujai valdžiai, tačiau ji pabrėžė, kad šią ydą savyje turi naikinti patys gyventojai.
„Lankėmės ir privačiuose, ir bendruose pliažuose. Visiems skirtame paplūdimyje buvo gausu žmonių ir šiukšlių. Italai nelabai tvarkingi, kur valgo, ten viską ir palieka. Net jūroje galima aptikti šiukšlių, matai plaukioja buteliai, dėžės nuo žuvų, visokie maišeliai. O privačiuose pliažuose jau tvarkingiau ir pakrantė švari, tačiau ten galioja 6 eurų mokestis vienam žmogui“, – sakė jis.
Su mokesčių gausa Karolis susidūrė ir apsilankius baseine.
„Vieną dieną nuvažiavome į baseiną, kad vaikai galėtų jame paplaukioti, tai ten reikėjo mokėti už viską. Sumokėjome už baseiną ir mums sako, kad vaikai galės naudotis tik juo, ant gultų jiems bus negalima. Tai teko sumokėti ir už gultus. O mes norėjome pagulėti prie jūros. Tai ten reikėjo susimokėti ir už gultus, ir už skėčius. Taip ir susidarė tos sumos“, – teigė pašnekovas.
Dėl įvairovės ir neretai aukštų kainų Karolis su šeima dažnai gamindavosi namuose. Parduotuvėje įsigydavo jūros gėrybių, o iš šalia namo sode augusių didžiulių citrinų – gaivinančio gėrimo.
„Pirkome ananasus, tai jų skonis nepalyginamas su tuo, ką mes valgome Lietuvoje. Ten labai skanūs vaisiai – bananai, mangai, papajos, mandarinai. Aplink visą mūsų namą augo alyvuogės, didelės citrinos. Mes jas valgėme, darėmės gėrimus, jų buvo prikritę tarsi obuolių, tačiau niekas jų neėme, nes jos neturėjo prekinės išvaizdos, jos buvo didžiulės, tarsi peraugusios lietuviškos bulvės“, – juokėsi pašnekovas.
Saulėtos K. Sakalausko, jo šeimos ir bičiulių akimirkos Italijoje: