Į žygį, nes reikėjo išsikrauti
V.Ušinskas atviras – didieji potyriai jo gyvenime prasidėjo tuomet, kai jis, neturėdamas lėšų mokamoms studijoms, nusprendė savo ateitį susieti su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Mokslai, karinės misijos svetimuose regionuose, vėliau – darbas ir šeima, dar po kurio laiko – verslas – bet, pasak pašnekovo, jam vis trūko adrenalino, galimybės išsikrauti.
Naršant internete ir ieškant informacijos apie žygius visureigiais bekelėmis, kauniečio dėmesį patraukė „Vespos“. Taip spontaniškai gimė mintis pakeliauti būtent šia dvirate transporto priemone, rašoma spaudos pranešime.
Vyriškos pagrindinį kelionės elementą įsigijo radęs skelbimą internete ir, daug nedvejodamas, leidosi į pirmąją „kovidinę“ kelionę. 2019 m. vasarą V. Ušinskas pasirinko kryptį – motoroleriu į šiauriausią Europos tašką Nordkapp.
„Miegmaišis, maistas, keli asmeniniai daiktai, dujinė viryklė – man daugiau nieko ir nereikėjo“, – patikino pašnekovas.
43 m. atsargos karininkas tuomet į Nordkapp išvyko vienas. Iš viso kelionėje maždaug savaitę užtrukęs V. Ušinskas iš Norvegijos grįžo ne motoroleriu, bet autostopu.
„Jau sukant namo, kilo problemų su „Vespos“ padanga. Kelionės tęsti nebegalėjau, o vietos servise mane įspėjo – naujos teks laukti ilgokai. Buvau šeimai pažadėjęs grįžti namo iki tam tikros datos, nes buvo suplanuotas poilsis su žmona bei dukromis. Todėl motorolerį pasaugoti palikau meistrams, o pats išskubėjau į Lietuvą“, – prisimena keliautojas.
Vienu didžiausių netikėtumų jam tuomet tapo skandinavų nenoras pavežėti nepažįstamą bendrakeleivį. Prie Suomijos sienos parą praleidusį lietuvį į savo automobilį priėmęs vyriškis papasakojo sustojęs tik todėl, kad V. Ušinskas vilkėjęs motociklininko aprangą ir rankose laikęs šalmą.
„Iš geradario sužinojau, kad Skadinavijoje vairuotojai „tranzuotojais“ apsimetusių nusikaltėlių ne kartą buvo užpulti, todėl tradicija pagelbėti pakeleiviams yra beveik išnykusi“, – sako lietuvis.
Paklaustas, ar ko nors pasimokė iš šio žygio, V. Ušinskas šypsosi – avantiūristas gali norėti tik dar didesnių keblumų ir grįžti ten, kur buvo iššūkių. Taip gimė sumanymas Nordkapp motoroleriu pasiekti žiemą.
Nakvynė autobusų stotelėje
2020 metų sausį į Norvegiją V. Ušinskas išvyko lydimas automobilio. Mašina keliavo ir technikas, ir žygį fiksavęs operatorius. Kompanijos pagalbos „Vespa keliautojui“ prireikė įveikiant pačius pavojingiausius kelio ruožus. Pavyzdžiui, buvo tokių, kai dėl snygio kelio matomumas tesiekė keletą metrų.
Tuomet V. Ušinskas patyrė ir 37 laipsnių šaltį, ir tai, kad motoroleriui būtinos dygliuotos padangos, o jam – 50 laipsnių šalčiui atsparus kombinezonas.
Ne kartą kelių valandų poilsiui lietuvis buvo sustojęs autobusų stotelėse.
„Kai esi nuvargęs, gali miegoti bet kur. Juk dėl dviejų valandų atokvėpio nesinuomosi viešbučio kambario“, – su šypsena paaiškina iššūkių gerbėjas.
Tąsyk motoroleris vėl liko užsienyje, nes dvi savaites keliavusi komanda skubėjo namo.
Pasiimti jo V. Ušinskas grįžo po dviejų mėnesių.
„Grįžus iš Nordkapp, man vėl norisi į Nordkapp“, – neslepia pašnekovas.
Motoroleriu jis jau yra apkeliavęs ir Lenkiją, Čekiją, Austriją, Vokietiją.
„Turiu net kelis motorolerius, kuriuos renkuosi pagal tai, kaip greitai noriu įveikti pasirinktą maršrutą“, – sako V. Ušinskas.
Jis ir nesustodamas apvažiavo Lietuvą, yra pasiekęs nepertraukiamo važiavimo motoroleriu rekordą.
Įsimintina buvo kauniečio išvyka į Gruziją, kur jis įveikė ne tik pavojingiausiais pasaulyje laikomus kelius, bet ir 8000 kilometrų maršrutą.
Kartu keliauja virtuvė
Į keliones dujinę viryklę visada pasiimantis kaunietis jau kurį laiką mėgaujasi ir lengvo, kelioninio griliaus privalumais.
Juo V. Ušinskas susižavėjo dėl daugelio priežasčių – keturis kilogramus sverianti „virtuvė“ neužima daug vietos, yra atspari smūgiams, po maisto gaminimo nereikia laukti, kol ji atvės.
„Kartą grilinau tiesiog ant motorolerio! Buvau sustojęs, pasiruošiau „cobbą“, pradėjau kepti mėsą ir supratau, kad galiu nebelaukti, kol procesas įvyks! Įdėjau grilį į krepšį, pritvirtinau jį ant „Vespos“ ir tęsiau kelionę. Kitoje stotelėje po pusvalandžio mėgavausi šviežiu maistu“, – pasakoja pašnekovas.
Naudotis unikaliu, turistiniu griliumi jam yra tekę įvairiausiose vietose – itin mažame balkone, pajūryje, važiuojančiame automobilyje, ant ledo ar skardžių.
„Su virykle galiu pasiruošti tik greitą maistą, o grilis... tai keliaujanti klasikinė visų šalių virtuvė – nuo keptų austrių iki kiaušinienės“, – sako V. Ušinskas.
Vyriškis tikina žinąs bent 30 kiaušinių gaminimo receptų. Į kelionę jis būtinai įsideda anglių ir mėgstamų prieskonių, o norimų produktų randa vietos parduotuvėse.
„Dėl unikalios, patentuotos konstrukcijos grilio apačia iš šonai visada vėsūs, o pelenai bei žarijos nesukelia gaisro. Galima kepti ir ant perdžiūvusios žolės, ir jį padėjus ant medinio stalo, plastikinės staltiesės, ledo ar sniego. Ir koks malonumas, kai maistą gali ruoštis čia pat, šviežiau nei restorane – išsikepti ką tik pagautą žuvį, rastą grybą“, – vos 33 centimetrų skersmens grilio privalumus pastebi V. Ušinskas.
Anot jo, grilį gali bet kada pernešti į kitą vietą, nes jis lengvas ir šonai vėsūs. Tarkim, pradeda lyti, sugenda oras, pasislepia saulė ir nori persikelti į pavėsinę iš vėjuoto upės kranto – imi grilį į rankas net ir su čirškančiu kepsniu viduje keliauji. Be to, baigus kepti nereikia laukti, nes gali iš karto važiuoti namo. Dėl unikalios konstrukcijos likusias žarijas išimti elementaru, o grilis tuoj pat atvėsta.
„Kad ir tą pačią minutę gali jį dėti į mašiną. Be jokios baimės, kad nusvilinsi apmušalus ar sukelsi gaisrą. Nereikia ilgai ir nuobodžiai leisti laiką laukiant kol atvės“, – sako keliautojas, pridurdamas, jog metalinis įrenginys nebijo nukritimu bei yra ilgaamžis.
Kilni misija
Dar kartą į Nordkapp V. Ušinskas grįžo šią žiemą. Tuomet jis stebino Norvegijos salos Lofoteno gyventojus važinėdamas motoroleriu išsirengęs iki trumpikių!
Tiesa, šįkart jo kelionės tikslas – surinkti lėšų bioninei rankai ir taip pagelbėti Matui Gudauskiui, kuris per nelaimingą atsitikimą prarado abi rankas.
„Matui reikiami protezai labai brangūs. Kiek žinau, lėšų vienam jau surinkta, bet laukia dar toks pat kelias“, – sako V. Ušinskas.
Kaišiadoriečio M. Gudauskio istorija, kai vyras 2019 metų rugpjūtį darbe neteko abiejų rankų, sujaudino visą Lietuvą. Nelaimė atsitiko darbe, jos metu vienas darbuotojas žuvo, o Matas buvo sunkiai sužeistas.
„Kviečiu žmones padėti Matui. Jis – jaunas, dar daug nuveikti galintis vyriškis“, – patikina V. Ušinskas.
Pašnekovas įsitikinęs – daugelis jo žygių nuo šiol turės socialinę misiją.
„Turiu nemažai planų, juk avantiūristui išbūti be išmėginimų tikrai sunku“, – sako žmonos Vaidos ir dukterų Augustės, Evitos bei Dijos palaikymo savo sumanymuose sulaukiantis kaunietis.