Kelionės į Seišelius akimirkomis J. Leonavičiūtė sutiko pasidalinti ir su Delfi.
„Niekas neturi tobulo gyvenimo. Liaukitės idealizuoti kitų žmonių gyvenimus. Mes visi nešam savo akmenis, apie kuriuos tiesiog nekalbam“, – pažymėjo Jolanta.
„Stebuklas, kurio tu taip ieškai, yra darbas su savimi, kurio tu taip vengi. Ir niekas kitas nėra atsakingas, ką tu turi išorėje ir viduje. Būkit patys sau įkvėpėjai, žvelgdami kas dieną į veidrodį. Jis yra mūsų draugas, ne priešas. Parodo tai, kas tikra, be jokių pataikavimų“, – dar viena nuotrauka iš Seišelių dalijosi Jolanta.
„Šiandien užsukau į atokesnį paplūdimį. Saulė po truputį leidosi, aplink nei vieno žmogaus.
Negalėjau patikėt savo akimis, pojūčiais ką matau, girdžiu, jaučiu. Bet visa tai realu – neapsakomo grožio laukinė gamta. Vėjas, žydras vanduo, šviečiantis mėnulis; kartais save pagaunu, jog jaučiuosi lyg vaikščiodama atvirutės viduje.
Visa tai tikra. Pamatyta, išjausta.
Paliekant šią vietą garsiai padėkojau. Kad turiu galimybę čia ateiti, kad turiu galimybę visa tai matyti, kad turiu galimybę jausti vėją, vandenį, smėlį po kojom“, – patirtą akimirką aprašė sporto trenerė.
„Šiandien aš gimiau.
Naujai. Išsilaisvinus, laiminga.
Mano siela vedė link šios kelionės, šios vietos. Būtent čia, kur atradau save iš naujo, susigrąžinau save ir pilnai pasikroviau savos energijos iš gamtos.
Tai buvo pati geriausia gyvenime dovana sau. Duoti sau naują gimtadienį ir matyti pasaulį visom vaivorykštės spalvom.
Šiandien mačiau patį gražiausią saulėlydį gyvenime. Tokį, kokio net sapne nesu mačius. Dėkoju sau, dėkoju mylimiem žmonėm, dėkoju, kad esu čia, šiame gyvenime.
Ramaus Kūčių vakaro visiems“, – rašė žiemos šventes šilumoje sutikusi garsi moteris.
„Mano paskutinis vakaras, naktis Seišelių salose. Palieku jas su ramybe širdy ir sieloj. Tai, dėl ko čia atkeliavau, gavau. Davė gamta. Leido pasibūti kitame pasaulyje, kur kiekvienas saulėlydis lyg dešimtys persipynusių spalvotų hologramų. Ir tu jas visas matai.
Kaip ir mūsų gyvenimai. Hologramos, kurias patys projektuojam prieš save. Ką turim širdy, tą ir matom“, – antrąją Kalėdų dieną dalijosi J. Leonavičiūtė.