„Tokios išvykos, kai darbas derinamas su poilsiu, yra be galo malonios. Vykstame atidaryti žiemos sezono į Londoną, kur surengsime du koncertus“, – pasakojo grupės narė ir vadybininkė Renata Klimaitytė.
Teko paragauti ir emigranto duonos
R.Klimaitytei emigracija taip pat nesvetima – ji palietė ją asmeniškai: jauna moteris pati kurį laiką gyveno ir dirbo Anglijoje.
„Ten nuvykusi, jau kitą dieną keliavau į interneto kavinę, kur ėmiau registruotis dokumentams ir ieškoti visų potencialių darbdavių kontaktų bei darbo skelbimų. Prie manęs priėjo kavinės savininkas ir pasiūlė padirbėti, esą jo kavinėje jau antrus metus dirba dvi lietuvės. Net nedvejodama priėmiau pasiūlymą. Taigi jau kitą rytą tepiau sumuštinius nedidelio miestelio biuro darbuotojams. Dar po savaitės buvau pristatyta plauti indų, kadangi bendradarbėms lietuvėms sukilo pavydas – tamsiaodžiai vyrukai, kuriems simpatizavo lietuvės, prašėsi, jog pietus jiems gamintų naujokė. Tai visiškai įsiutino merginas. Dėl vyrų per galvas nelipu, juo labiau – kitataučių. Ilgai nelaukusi susiradau kitą darbą, kuris buvo malonesnis. Sudarinėjau žemėlapius labdaros surinkimui trečiosioms šalims“, – prisimena grupės „Kitokios“ narė.
Puiki proga apsipirkti
Lapkričio 30-ąją grupė Londone turės du koncertus. Merginos džiaugiasi galimybe padaryti sau ir tautiečiams nedidelę šventę.
„Man labai patinka Anglija, patinka ta bohemiška aplinka, kai lyja, patinka demokratija, kultūra ir žmonės, tik gal kiek toliau už Londono. Džiaugiuosi, jog sugrįžtu į šią šalį nors ir trumpam, ir kitokiu amplua. Žinau, kad ten žmonės labai vertina ne tik Lietuvos atlikėjus, bet ir visa, kas yra lietuviška. Smagu, nes manau, jog mano artimuosius per šias Kalėdas aplankys angliškas Kalėdų senelis“, – paslaptingai mirktelėjo R. Klimaitytė.
O Rosita Valančiūtė labai džiaugėsi būsima kelione, mat Anglijoje dainininkei dar neteko pabuvoti. „Viliuosi, jog liksiu sužavėta žmonių svetingumo ir Londono grožio“, – savo lūkesčiais pasidalijo R.Valančiūtė.
Kitos grupės narės Alvyda Chmelevskytė ir Oksana Šklėriūtė džiaugėsi ir žemiškesniais, moteriškesniais, dalykais – galimybe apsipirkti. „Organizatoriai jau dabar intensyviai rūpinasi mūsų viešnage ir nusprendė apgyvendinti mus viešbutyje prie pat garsiausios Londono šopingo gatvės“, – džiugiai pasakojo A.Chmelevskytė.
O.Šklėriūtė pridūrė: „Bus smagu apsipirkti su mergaitėmis. Svarstome ir apie galimybę įsigyti naujų sceninių drabužių.“
Į lėktuvą geriau nevėluoti
Oksanai būsima viešnagė kelia ir prisiminimus, kaip ji pavėlavo į lėktuvą ir turėjo skubiai ieškoti, kaip nuvykti į Škotiją, kur mergina tuo metu studijavo. Kaip žinia, lėktuvas – ne autobusas, tad paskutinę minutę atvykti negalima.
„Skubiai važiavau ir į autobusų, ir į traukinių stotį, ieškodama kuo greitesnio varianto, nes jau kitą rytą turėjau būti paskaitose Škotijoje. Teko vienai, be grupės draugų, keliauti autobusu beveik 13 valandų, svečioje šalyje ir dar su pora persėdimų! Tai padėjo suprasti, kad kur bebūčiau, viską galiu išspręsti pati, svarbu mokėti kalbą. Dar pamenu, kaip vykstant atgal į Lietuvą dingo bagažas pačiame didžiausiame oro uoste... Namo parvykau su rankine, o lagaminas, kuriame buvo sudėta pusė mano gyvenimo, parkeliavo po mėnesio“, – prisiminė O.Šklėriūtė.