Vagystė ir pakerėjusi tailandietė
„Susipažinau su viena tailandiete. Virš mėnesio laiko „prasitampėme“. Vienu metu atrodė, kad ją mylėjau. Jos vardas buvo Pan. <...> O pilnas – Patarat. Vaikštau su ja judria Bangkoko gatve vidurnakty. Tas miestas niekada nemiega, visada pilna žmonių. Stovime prie šviesoforo gal penkias minutes, niekas nevyksta. Aplink mus – minia, visi susispaudę. Ir aš tai merginai kažką pasakoju, giriuosi. O Tailande aš visuomet nešiojausi mažą rankinę, nes labai daug daiktų reikėdavo pasiimti. Persisukdavau ją ant nugaros. O ten viskas: dokumentai, piniginė, kamera, baterijos.
Kalbu su ja, laukiu šviesoforo signalo ir vienu metu jaučiu, kaip kažkas sujudėjo. Atsisuku, pasižiūriu, o rankinė – visiškai tuščia. Nieko nebėra. Buvo du skyriai – abu atsegti ir tušti. Tik vaistų nuo gerklės skausmo nepaėmė. Iškart mano veidas pasidarė raudonas ir pradėjau lietuviškai šaukti, keiktis. Suėmė baisus siutas. Visus žmones iš eilės ėmiau traukti už kaklų į save ir rėkiau. Kol vienas transseksualas, kuris stovėjo šalia, ėmė rodyti pirštu į vieną musulmoną ir sakyti: „Jis turi tavo piniginę“. Matosi, vagišius pavartojęs narkotikų. Tailande narkotikai yra didelė problema.
Aš atsisuku į jį, o jis: „Aš nieko neėmiau“. Bet aš iš tų nervų nuėjau iki jo ir prispaudžiau prie tvoros, o tada ir išbyrėjo visi mano daiktai. Pradėjau ant jo lietuviškai rėkti, o jis man toliau aiškino, kad nevogė“, – pasakojo Emilis.
Su minėta mergina Emilis susipažino „Tinder“ programėlėje. Jau pirmame pasimatyme mergina vaikinui išliejo savo išgyvenimus.
„Ji baigusi mokslus, tvarkinga. Atėjo su marškinukais. Kai Tailande tiek prostitučių, „Tinder“ reikia labai atsargiai elgtis, turėti filtrą. Jeigu mergina apsirengusi labai aptemptais drabužiais, atsisagsčiusi [sagas], geriau su ja nemegzti ryšių, nes galimai iš tavęs prašys pinigų. O ji – pabaigusi mokslus, ekonomistė, dirba kažkokioje geroje Kinijos firmoje. Darbuose ten žiaurus spaudimas. Atlygis nėra kosminis, tačiau darbo iš tavęs reikalauja daug. Pastovus spaudimas, praktiškai vergija, nors darbas – ofise. Ji verkė, kad dirba žiauriai toksiškoje aplinkoje, kad pastoviai turi pabaiginėti kolegų darbus, o bosė nuolatos ją žemina prie kitų.
Kadangi pats esu daug darbo vietų išmėginęs, puikiai žinau, ką reiškia dirbti ten, kur kolektyvas toksiškas. Kuo ilgiau ten užsibūni, tuo labiau tas spaudimas tave graužia. Jeigu nieko nedarysi – išprotėsi ar susirgsi depresija. Aš ją stengiausi visaip motyvuoti. Ji man sakė, kad nori išeiti iš darbo, bet ten labai geras atlyginimas. Sako, čia mano komforto zona. Aš jai: „Tu esi protinga, baigusi mokslus. Eik iš to darbo. Išsityčiok iš viso kolektyvo, pasakyk, ką galvoji“. Nors ji – drovi, nedrąsi mergina.
Vienas draugas man buvo padovanojęs tokį lapelį, ant kurio parašyta: „Niekad dėl savęs nedvejok, tu esi žiauriai kietas“. Ir mažomis raidėmis pridurta: „Kai sutiksi žmogų, kuris, manai, vertas tai žinoti, perduok jam“. Ir aš tą lapelį turėjau piniginėje. Daviau jai jį. Su mergina susitikau po keturių dienų. Ji – visa laiminga. Sako: „Taip ir padariau, kaip sakei. Sugniaužiau tą lapelį rankoje ir išrėžiau viską, ką galvoju apie savo kolektyvą, bosę. Išėjau iš to darbo“. Tada mes atradome tarpusavio ryšį. Kartu praleidome virš mėnesio“, – atviravo Emilis.
Vis dėlto atėjo metas, kai su Pan teko atsisveikinti. Emilis neslepia – buvo liūdna.
„Ji neleido man pirmam išvažiuoti. Sako: „Aš nenoriu matyti, kaip tu išvažiuoji. Išvyksiu pirma“. Ji su manimi buvo iki paskutinės dienos. Paskutinę naktį nemiegojo, kartu su manimi laukė, iki kol man reikės kviesti taksi ir tik tada išsiskyrėme. Taip, buvo liūdnoka. Bet kelionės tokios jau yra. Daug kas rašė: „Parsivežk į Lietuvą“. Tačiau kultūrų skirtumai… Aš jai pažadėjau, kad mes dar susitiksime. Sakiau, kad per Naujus metus skrisiu į Tailandą ir mes vėl susitiksime“, – pasakojo komikas.
Susidūrė su transseksualais
Laidoje Emilis prakalbo ir apie Tailande neretai sutinkamus transseksualus. Esą savo kailiu teko įsitikinti apgaulingu jų žavesiu.
„Ledinės panos. Net Lietuvoje tokių nepamatysi. Užtenka žvilgsnį „numesti“ ir kontaktas užmegztas, jos iškart prieina. Karosas (bendražygis komikas) ateina iš tualeto. Aš apsikabinęs tas merginas, klausiu: „Kaip?“ Jis man: „Čia vyrai“. Atsiprašiau. Tada ėjome ieškoti moterų, kurios šios lyties yra nuo prigimties. Viskas vyko Patajoje. Trumpai apibūdinant, ten lankosi 60-70 metų vyrai ir prostitutės. Ir narkotikai. Daugiau ten nieko nėra. Visas miestas toks.
Nueiname prie vienų merginų, kalbiname. Atrodo viskas gerai, randame kažką bendra. Ir tada pasiūlome varyti pas mus. Karoso gimtadienio proga buvau išnuomojęs vilą už 1800 eurų. Jos sutiko, bet paskui paprašė: „Iš jūsų po 5 tūkst.“. Dar paklausėme, gal galima nemokamai, bet jos paaiškino, kad yra dirbančios merginos. Priėjome prie kitų. Vėl kalbamės apie dvidešimt minučių, jos vis kartoja, kokie mes gražūs ir faini. Pasiūlome ir joms į vilą, o jos irgi paprašo sumokėti po 5 tūkst. Prieiname prie trečių panų ir vėl tas pats.
Viena mergina pastebėjo, kad mes vis einame prie skirtingų merginų, nesusilaikė ir paaiškino: „Vyrukai, jūs gal pasimetėt? Visos merginos šiame klube yra dirbančios. Čia nėra nė vienos panos ne už pinigus“. O tas klubas nėra kažkaip ypatingai pažymėtas. Jis tiesiog laikomas vienu geriausių klubų Patajoje. Viduje 400 žmonių ir visos panos už pinigus. Tada supratome, kad mes nesame tokie karšti. O taip džiaugėmės dėmesiu“, – pasakojo Emilis.
Nors ego kiek nusirito žemyn, vyrukai vis dėlto tikėjosi, kad surado kompanijos, kuri nieko nekainuos. Tačiau viskas baigėsi ne taip pozityviai.
„Pastebėjau, kaip viena mergina man mojuoja ir sveikinasi. Karosas nenorėjo eiti su manimi, sako: „Jos draugė baisi, aš neisiu“. O aš nueinu pašnekinti tos merginos. Kalbamės, viskas gerai, pakvietėme į vilą ir jos sako: „Gerai, varysime“. Nustebom. Pasirodo, ne visos panos čia už pinigus. Atvarėme į tą vilą, klausomės muzikos, Karosas laimingas.
Išsiskirstėme po kambarius, jau priartėjome prie lovos reikalų ir ta mergina man sako: „Arbatpinigių“. Girdžiu, iš apačios Karosas rėkia: „Emili, kas čia per velnias, ji manęs pinigų prašo. Ji net negraži, aš sakiau, kad jos nenoriu. Paskutinius pinigus paims“. Ryte atsikeliame ir matome, kad Karoso banko kortelės ir sidabrinio žiedo nebėra.
Karosas tai panai parašė žinutę: „Atsiprašau, gal matei mano sidabrinį žiedą?“. Ji: „Taip, šiuo metu jį turiu“. Puikiai juo pasirūpinsiu. Tą pačią dieną jis dar ir telefoną pametė“, – kelionės momentais dalijosi komikas.
„Priklausomybės – mano kraujyje“
Nors dabar stengiasi prisilaikyti sveikesnio gyvenimo būdo, daug sportuoja, anksčiau Emilis nevengdavo svaigalų. Laidoje jis papasakojo, kad vakarėliai užsitęsdavo ir tris paras.
„Viskas prasidėjo nuo alkoholio ir narkotikų. Komikai mėgsta pajudėti. Patūsinimai kartais tampa per dažni ir gali lengvai paslysti. Aš atsimenu savo pirmą pasirodymą. Žmonės magiškai daug juokėsi. Paskui ilgą laiką buvo prastai. Jeigu gerai pasiseka, sulauki daug žmonių juoko, jausmas – nesulyginamas su alkoholio ar narkotikų poveikiu. Nesveikas pojūtis.
Po pirmo savo pasirodymo užmigti negalėjau, visas net purčiausi. Gauni daug dopamino. Tas jausmas laikosi dar apie gerą valandą po pasirodymo, o paskui viskas pamažu slopsta. Norisi dar. Kaip man vėl gauti tą gerą jausmą? Daugiau nieko nelieka. Vietoje, kurioje pasirodei, dažniausiai yra baras, o jeigu surengei pasirodymą, alus siūlomas nemokamai. Geri vieną po kito. Jeigu esi žinomesnis Lietuvoje, nesunku gauti ir narkotikų. Užtenka nueiti į klubą ir ten visi viską siūlo.
Ir dar buvau įsitikinęs, kad jeigu jau eisiu ant scenos, privalau išgerti. Nes pora kartų blaivas bandžiau „stand up’int“, tai gavosi prastai. Prieš pasirodymą išgerdavau ir tris bokalus alaus. O tų pasirodymų vis daugėjo. Nuo vieno per savaitę iki penkių. Kartais bent kelis kartus per savaitę dar ir normaliai užjudėdavau.
Mano abu tėvai alkoholikai. Mama – buvusi alkoholikė, negerianti apie 30-40 metų, bet vis tiek sako, kad ja liks visada. Aš supratau, kad linkstu į tėvų pusę. Priklausomybės – mano kraujyje. Negaliu nieko daryti su saiku. Nesvarbu, ar alkoholis, ar komedija, ar sportas. Vieną kartą taip stipriai užjudėjau, užvartojau narkotikų... Bet tiek, kad per nosį viskas kaip rūgštis nutekėjo į gerklę ir apsistojo ties balso stygomis. Man nuo tos chemijos prasidėjo balso stygų uždegimas. Atsikeliu kitą rytą, turiu eiti įrašinėti podkasto, o prašnekėti negaliu. O dar ir panika baisi dėl to, ko prisidariau ir prisišnekėjau praėjusį vakarą. Tada jau supratau, kad viskas. Nes ir darbui pakenkė, ir pasidarė baisu, kad nesibaigtų kaip tėvui. Sakau, reikia stabdyti“, – atviravo Emilis.
Dabar jis – užkietėjęs svarmenų kilnotojas, plušantis sporto salėje.
„Kai pradėjau eiti į salę, viskas vyko tuo pačiu principu. Pradžioje puikiai jaučiausi, viską dariau su saiku, sakiau negersiu jokių medikamentų. Bet vėl pajaučiau kaip tapau priklausomas. Dabar jau niekas nebeįdomu, tik salė. Anksčiau eidavau po triskart per savaitę į salę, paskui po keturis, penkis“, – apie priklausomybę sportui kalbėjo Emilis.
| Pagalba turintiems priklausomybių | ||||||||||||||||||||||||||||
| Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą: | ||||||||||||||||||||||||||||
|
