2016 m. Valstybinė mokesčių inspekcija informavo pareiškėją, kad gautas Italijos mokesčių administratoriaus prašymas išieškoti iš jo 525 504,80 Eur pajamų mokesčio ir su juo susijusių sumų skolą. Tuomet pareiškėjas kreipėsi į VMI, prašydamas sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą, kadangi reikalavimą išieškoti priskaičiuotas sumas apeliacine tvarka yra užginčijęs prašančiojoje valstybėje narėje. Šis prašymas sustabdyti išieškojimą buvo patenkintas.
Italijos mokesčių administratorius 2022 m. kreipėsi į VMI ir paprašė imtis prevencinių priemonių reikalavimo išieškojimui užtikrinti. VMI areštavo pareiškėjui priklausantį turtą, o pareiškėjas tokį sprendimą apskundė teismui.
Išnagrinėjęs šią administracinę bylą, teismas konstatavo, kad VMI pagrįstai ir teisėtai taikė mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę – turto arešto aktą. Teismas padarė išvadą, kad VMI turėjo teisę ir pareigą, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymu, taikyti vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų – turto areštą, nes mokėtina mokesčio suma nėra mažareikšmė.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju būsimos mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas yra pagrįstas ir teisėtas bei atitinka viešąjį interesą, kad nustatyti privalomi mokesčiai būtų sumokėti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.