Išskirtiniame interviu L. Zareckas-Choras dalinasi savo mintimis ne tik apie „prelegentų“ aktyvaus gyvenimo įpročius, bet ir apie sveikatingumo svarbą bei kodėl jis atranda vis daugiau priežasčių sportuoti.
Ar visą gyvenimą daug sportavote? O gal tiesiog kažkada atėjo diena, kai nutarėte „susiimti“?
Sportuoti pradėjau dar antroje klasėje, žaidžiau krepšinį. Vėliau „persimečiau“ į individualų sportą – slidinėjimą ir lengvąją atletiką. Su lengvąja atletika draugavau iki 20-ojo gimtadienio. Supratęs, kad neturiu šansų tapti profesionalu, pradėjau žaisti futbolą su „Prelegentais“. Iki tol futbolo kamuolį spardžiau su kiemo draugais. Man atrodo, kad tą darydavome kiekvieną vakarą visą vaikystę ir paauglystę, kol sutemdavo arba kaimynai neapsikęsdavo triukšmo.
Kaip dažnai sportuojate? Ar dažniau žaidžiate futbolą, ar einate sportuoti į klubą?
Futbolas – neatskiriama kiekvieno „prelegento“ gyvenimo dalis. Šis klubas ir žaidimas jame mums beprotiškai svarbu. Čia išliejam daug emocijų ir dar daugiau pasisemiame. Futbolo sezonas ilgas ir varžybų daug – vidutiniškai turime dvejas per savaitę. Man futbolas – tai bendravimas su draugais, azartas, pergalės džiaugsmas. Be futbolo būtų liūdniau.
Be to, sportinę formą ir bendrą organizmo tonusą palaikau 2-3 kartus per savaitę apsilankydamas sveikatingumo klube „Impuls“. Dėl to labai gerai jaučiuosi. Turiu daugiau energijos, mažiau pavargstu dirbdamas.
Šiame klube treniruojatės taip pat su bičiuliais ar labiau patinka sportuoti vienam?
Vienam, tik vienam. Su draugais pasportavus smagu pasėdėti pirtelėje, bet klube noriu susikoncentruoti į tai, ką darau, kokius pratimus atlieku. Draugai sporto klube blaško.
O kaip motyvuojate save, kai apima tingulys? Juk būna tokių dienų?
Su futbolu – nebūna. Dar nebuvo tokios dienos, kad nenorėčiau žaisti. O va su sporto klubu taip pasitaiko. Tokiu momentu tiesiog pagalvoju – o ką geresnio nuveiksiu, jei neisiu sportuoti? Pagulėsiu, prie kompiuterio pasėdėsiu, tiesiog patingėsiu? Pasirinkimas aiškus – einu sportuoti ir gerai jaustis!
Kiek dienų turi praeiti be fizinio aktyvumo, kad pajustumėte, jog norite sportuoti, organizmas reikalauja veiklos?
Pasitaiko pertraukų, tada jau po dviejų savaičių jaučiu, kad kažkas ne taip. O po mėnesio apskritai pradeda „važiuoti stogas“. Jei neturiu galimybės eiti į klubą ar futbolo sezonui yra pertrauka, tada būtinai bėgioju.
Ką galite patarti žmogui, kuris norėtų pradėti sportuoti, bet nesiryžta žengti pirmo žingsnio? Kaip save paskatinti tokioje situacijoje?
Pasikliauti kitų patirtimi, kad tikrai gyvenimas sportuojant tampa kokybiškesnis. Jautiesi energingas ir sveikas. Tik patarčiau kiekvienam pradedančiajam sportuoti būtinai pasikalbėti su treneriais ar kitais specialistais, kurie parengtų individualią programą, nes chaotiškas sportas neprilygsta sportavimui pagal programą.
Kas iš kitų ŽAS narių yra ištikimiausi jūsų kolegos treniruoklių salėje ar futbolo aikštelėje? Ar dažnai susitinkate ne tik ant scenos, bet ir sportuodami?
Mūsų Linas Karalius Ezopas tikrai yra sportiškiausias. Jis užsiima jėgos aitvarų sportu ir kitus to moko, taip pat kilnoja svarmenis. Šiaip jis labai sveikai gyvena. Mes visada jam pavydėjome kūno linijų. Bilas tuo tarpu yra ištikimas tinginystei, bet kartais ateina į futbolo treniruotę… ir stovi vartuose. Bet jis pasižadėjo pradėti vaikščioti į sporto klubą. Laukiam, pažiūrėsim.
Nejaunėjam, o sportas padeda išlaikyti gerą nuotaiką ir sveikatą. Daug kalbu apie sveikatą, bet tikrai...Su amžiumi vis dažniau skauda vietas, kur niekada negalvojai, kad gali skaudėti. Tai kokį sąnarį, tai kaulą, tai, žiūrėk, kokį nervą užspaudžia. Pradėjus sportuoti tokių dalykų galima lengvai išvengti.
Jei reiktų deleguoti vieną Lietuvos muzikos žvaigždę į Lietuvos futbolo rinktinę, kuris tai būtų? O į 100 m bėgimo varžybas?
Į rinktinę siųsčiau M. Mikutavičių, o bėgti 100 metrų – tik R. Skaisgirį. Jis ne kartą gyrėsi, kad yra greičiausias „Prelegentų“ komandoje. Tai parodytų, ko yra vertas.