Laima Lapkauskaitė – apie prisitaikymą karantinui, tautiečių neapykantą ir vienatvę: šeimos nenusipiešiu

„Turiu tiek daug gražių lūpų dažų, bet nėra nei kur juos panaudoti, nei prieš ką pasidažius pasirodyti“, – juokiasi nuotoliniu būdu pamoką prieš pat interviu baigusi pedagogė, prodiuserė Laima Lapkauskaitė. Ne vieną garsų dainininką užauginusi ir iki šiol savo mokinių karjera besirūpinanti moteris prisijaukino karantiną: kuo puikiausiai veda vokalo pamokas kompiuteriu ir nepraranda pozityvumo, kurio dėka net niūri mintis, kad didžiąsias metų šventes teks sutikti vienai, jai nekelia baimės.

Jokia paslaptis, kad daugelis menininkų šį laikotarpį išgyvena sunkiai. Dėl atšauktų ar atidėtų koncertų nudegė ir prodiuserė.

„Aš investavau į Irūnos Puzaraitės ir Mariaus Jampolskio turą, jie jau 10 metų scenoje. Praradau ne vieną, ne du ir ne tris tūkstančius. Viskas sustoję. Nežinau, kada tai atsipirks ir ar atsipirks. Kol kas koncertus nukėlėme, bet nežinia, ar tuo metu žmonės noriai į juos eis, gal dar bijos, vis tiek viskas dar labai sudėtinga – sako pašnekovė. – Žinau nemažai atlikėjų, kurie sėdi be pinigų. Aš tai esu viena moteriškė ir jau metuose, man yra kur kas paprasčiau“.

Nepaisant sunkumų, L. Lapkauskaitė sako, kad dejuoti, guostis ar skųstis – ne jai. Net ir tada, kai kalba pasisuka apie vienatvę, tautiečių neapykantą ir šventinį stalą, prie kurio jos nelauks gausi šeima.