„Viskas prasidėjo nuo minčių, kad tai bus veikla, kurios pagalba aš galėsiu turėti šiek tiek papildomų pinigų. Tikrai neįsivaizdavau, kad tai taps verslu, kurio dėka galėsiu gyventi ir pragyventi. Hobis virto darbu. Man sunku suvokti, kad mano prekinis ženklas tapo puikiai atpažįstamu, matomu. Labai džiugu, kad man pasisekė“, – pripažįsta ji.
Tiesa, džiaugsmus ir kiekvienos dienos pergales Justinai neretai apkartina kitos drabužių kūrėjos, kurios kartais net aklai kopijuoja kiekvieną „Le Mirage“ žingsnį.
„Man nėra pikta, man skauda. Aš tikrai labai išgyvenu dėl to. Aš visada pabrėžiu, kad dviračio tikrai neišradau. Juk naktinius ar pižamas gamina daug kitų prekinių ženklų. Tačiau gaminti personalizuotus apatinius drabužius, mano žiniomis, pradėjome vieni pirmųjų. Tai buvo pagrindinis mano kūrybos akcentas“, – tikina pašnekovė.
„Gal žmonės mato, kad man gana sekasi, jog nemažai keliu nuotraukų su parduotomis, supakuotomis prekėmis. Man neskauda, kad kažkas irgi siuva chalatus, pižamas ar braletes, man skauda dėl to, kad kai kurios merginos paima tas pačias medžiagas, modelius ir net tą patį inicialų šriftą. Taip pat nesu mačiusi, kad kažkas taip smulkmeniškai būtų pakavęs savo prekes, kaip mes. Tačiau šiuo metu visi, kas siuva ir pardavinėja panašius drabužius, prekes deda taip pat į baltas dėžutes, apriša kaspinu ir palieka kortelę su palinkėjimu“, – pastebi ji.
Justina sako atkreipusi dėmesį į vieną prekinį ženklą, kuris, anot jos, kopijuoja net menkiausią jos kūrybos smulkmeną. „Pasidžiaugi naujienomis feisbuke, o jau žiūrėk už savaitės ir jie tą patį iš tos pačios medžiagos siuva“, – apmaudo neslepia pašnekovė.
Pasiteiravus, ar kada teko užmegzti pokalbį su jos kūrybą kopijuojančiomis siuvėjomis, Justina neslepia, kad tokių atvejų tikrai yra buvę.
„Aš nesiekiu būti vienintelė. Konkurencija visada yra gerai, ji skatina augti ir tobulėti. Su viena mergina teko susirašinėti, tačiau viskas vyko labai draugiškai, aš jai net daviau patarimų. Nepaisant to, ji ir toliau viską sėkmingai kopijuoja“, – nusijuokia Justina.
„Yra merginų, kurios ir labai piktybiškai, ir labai negražiai elgiasi, tačiau aš neisiu ir nesiaiškinsiu su kiekviena iš jų“, – priduria ji.
Paklausus, galbūt diktuoti madą šiame versle ir yra didžiausias pasiekimas, Justina neskuba puikuotis.
„Norėtųsi taip galvoti, tačiau versle niekada negali užmigti ant laurų. Visada ateina nauji kūrėjai su naujomis idėjomis, todėl ir aš nestoviu vietoje. Viskas mano kūryboje prasidėjo nuo bralečių, tačiau netrukus viskas užaugo ir dabar jos sudaro tik mažąją asortimento dalį“, – pasakoja Justina.
„Daug kas sako, kad panašius drabužius galima rasti pigiose internetinėse parduotuvėse. Taip, galima, tačiau ar matėte, kokia ten tragiška kokybė, kokie pigūs audiniai? Žinoma, tai mano asmeninė patirtis“, – pabrėžia ji.
Antrąjį „Le Mirage“ gimtadienį restorane „10 Reasons“ švenčianti Justina šį vakarą sukvietė tik pačius artimiausius žmones – bičiulius ir šeimos narius.
„Šis vakaras skirtas tik saviems žmonėms. Kitaip tariant, šventė sau ir artimiesiems – kai kuriems iš jų norisi labai padėkoti. Čia nebus jokios pompastikos. Manau, kad tą norą pasirodyti mes jau įgyvendinome, kuomet tik įėjome į šią rinką, o dabar atėjo laikas paminėti datą ir tai, kad mes labai užaugome“, – šypteli ji.
Pasiteiravus apie ateities planus ir svajones, Justina atsidūsta ir sako, kad vis dėlto laimė slypi ne piniguose ar sėkmingame versle.
„Reikia atsargiai svajoti, nes gali labai nusivilti. Kita vertus, tos svajonės kartais išsipildo. Aš ilgą laiką svajojau, kad man nereikėtų skaičiuoti paskutinių eurų, norint kažką nusipirkti ar taupyti pramogoms. Nors dabar sau galiu leisti daugiau, tikrai nesu turtuolė. Tiesą sakant, apetitas auga bevalgant, todėl kaskart norisi daugiau, todėl sau palinkėčiau augti ir nesustoti. Tiesa, svarbiausia būti laimingai, pinigai laimės tikrai neatneša. Nesvarbu, kiek beuždirbtum, jeigu neturi su kuo tuo pasidžiaugti, tai nėra laimė. Laimingesnis tampi tada, kai tavęs šalia yra artimas žmogus“, – tikina ji.
„Tu grįžti į namus ir neturi su kuo pasidžiaugti – tai yra dabartinė mano gyvenimo realybė. Išaugau iš to amžiaus kai norisi kalbėti apie santykius, tačiau galiu pasakyti – kol kas gyvenu viena“, – į klausimą apie širdies draugą atsakė J. Stambrauskaitė.